BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2018-05-26

kai praryja šūdų karalystė

tai viskas yra blogai ir tu pats tampi šūdu. purvinas, dvokiantis, terliojantis visa aplinkui. ten dažnai susiduri su kitais, tokiais pačiais, per kuriuos ir atsidūrei šitoje keistoje visatoje, kuri nė iš tolo neprimena tosios, kurioje gyvenai anksčiau. šioje karalystėje net įkvepiamas oras yra nuodingas ir siurba iš tavęs gyvybines jėgas. virusas patenka į organizmą ir kaip mat užkrečia kraują. jau nieko nebegali padaryti, belieka tik susitaikyti. kartais vergauji dvejonėms, dėl ko čia atsidūrei. šioje karalystėje nėra nieko gero, nėra nieko, kas būtų tavęs vertas. žiūri į šūdžmonių akis ir nematai jose jokio žmogiškumo, tik norą tepti, gadinti, niokoti, kenkti. vien nuo tavo ir tų žvilgsnių susidūrimo kūnas nueina pagaugais, susigūži, pamiršti, koks tavo tikslas buvo prieš tai, jauti, kaip kažkas ima pjaustyti tavo popierinius kaulus, o akys tampa vitražiniais stiklais. norėtum pasislėpti, pradingti, ištrūkti, tačiau šioje karalystėje tai neįmanoma - tu visada pastebėtas, sekamas, kontroliuojamas, kažkieno užsakymu murkdomas visame bjaurume. bandau kelti rankas aukštyn, jog taip greitai nenuskęsčiau, bet klampynė neįveikiama, po milimetrą ji skaudžiai gviešiasi tavo kūną, po gabalėlį apžioja, terliodama ryja ir tik dar labiau kenkia. tokia yra šūdų karalystės rutina. visada pasmerkta, karti, purvina ir riečianti nosį. patekęs į ją, nebegali ištrūkti. 

0 pastebėjimai: