BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2017-04-30

give no fuck

nes prioritetas esi tu. kai maišosi žemė po kojomis, kai dangus griūva, kai lyja ir lauke bjauru, kai nori šokolado, bet kenkia figūrai, kai daili suknelė vitrinoje rėžia akį, kai nori, kad jis tau parašytų, bet lauki ir negali sulaukti, kai reikia susilaikyti, bet negali, kai darbų daugiau nei laiko ir proto, kai reikalavimai ir spaudimas apsėda ir trukdo kvėpuoti, kai nori verkti, bet ir to negali, nes nespėji - prioritetas esi tu - privalai to nepamiršti ir leisti sau pabėgti į išburtą ramybės oazę, atsikvėpti, sukurti džiaugsmo vertą akimirką, laiką be įtampos ir streso, pojūtį, jog tu - svarbiausia.
kažin kodėl mes vis susigūžiame, slepiamės, nors turėtume būti vieni kitiems, džiuginti vieni kitus, būti džiuginami - o ne baidyti ir pasibaidyti, nebandyti išvengti konktakto iš karto numatant jo potenciaią grėsmę. mūsų sukurtos struktūros ir (savi)kankinimo aparatai trukdo, kaišioja kojas, skaudina. ir visa tai mes pasirenkame patys sau, žinoma, ne be aplinkos paskatinimo. tuomet ar galime ką nors kaltinti? ar gali kada nors dėl mūsų skausmo ir nelaimių būti kaltas kas nors kitas? mes tik pasinaudojame galimybėmis būti įskaudinti ir slapta besimėgaudami tuo džiūgaujame - nusibausti, pasikankinti mums tinka ir patinka. taip lengviau nei pasirūpinti savimi, nei būti stipriu ir pozityviu, nei atlikti teigiamos personos vaidmenį ir tuo pasidalinti su kitais, kuriems to trūksta - juk stipriais būti visi negali.
žmogus yra vertas daugiau. moteris yra verta daugiau. ji yra daugiau. likimas, priskirtas jai, yra pasirūpinti savimi, leisti sau džiaugtis, mokėti nuolaidžiauti - bet tik sau - leisti sau atsipūsti, besąlygiškai save mylėti, negalvoti, jog ji per stora arba per plona, jog ji moteriška arba nelabai, jog jai tinka ši spalva arba ne. ji turi absoliučią prigimtinę ir dievišką teisę būti tokia, kokia nori, kuo nori, kur nori, kaip nori. niekas to iš jos atimti negali: nei vyras, nei kita moteris, nei vaikas, nei artimas, nei pašalinis žmogus. niekas negali ir neturi teisės versti jos susigūžti, šiurkštus, vertinantis ir nuvertinantis žvilgsnis jai neegzistuoja, bejėgystės pojūtis gali pakutenti, bet niekada nepaims viršaus. niekas negali primesti jai savo valios ir darkyti jos tapatybę, visų teisė ją be išlygų mylėti - o jos - tai suprasti ir priimti kaip natūralų dalyką, pasinaudoti tuo kaip gražiausiu drabužiu ir eiti per gyvenimą su šypsena, su pakelta galva, pamiršus, kad reikia susigūžti sutikus svetimą žvilgsnį arba užgesinti save dėl kitų. 

0 pastebėjimai: