BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2016-12-02

ką žmogui reiškia būti tarpine stotele?

šis rimtas klausimas man jau kurį laiką neduoda ramybės, o šleivai parašytas raštelis, kabantis ant kamštinės lentos priešais, kasdien vis primena, jog atsakymo visiškai susipynusios mintys dar nepateikė. bet dabar, kai pakreipusi kaklą kairėn stebiu tuos žodžius, iš kurių susidėjo visas klausimas, mąstau įstatydama save ne tik į tarpinio žmogaus padėtį, tačiau ir į to, kuris pats praeina pro tiek tarpinių stočių. ir jeigu tik nesi labai įskaudintas keleiviui pravažiavus, tai supranti, jog tai natūralu. taip pat natūralu kaip kvėpuoti, valgyti, praustis, miegoti. vieni išeini, kiti ateina ir, svarbiausia, kiekienas toks įvykis, kaip ir turi būti, atlieka savo funkciją - papildo mums, tampa savotiška pamoka, daugiau ar mažiau įsimintinu išgyvenimu.
suvokiu tai geriausiai dabar, dar ir dar kartą praradusi tam tikroje gyvenimo atkarpoje svarbiu buvusį žmogų. ir nors svarbiu, racionaliai mąstant, skaičiuojant ir vertinant, jis netgi nebuvo ilgai, jis buvo išsvajotas ir nesuvaldomai palikęs vieną iš didžiausių pėdsakų. bet kaip jau ir rašiau - dar viena, ir dar vienas, o paskui bus dar kitas ir galbūt kitas, o vėliau ir gal dar kitas. tokios yra gyvenimo istorijos. kai pažyri, turi save susirinkti, nes, nepaisant to, jog labai sunku, judėti atgal negali ir vienintelis kelias - pirmyn. ir kai dar kartą suduši, turėsi vėl pakentėti, vėl prisiminti sunkią pamoką ir judėti tolyn. ir vieša paslaptis - jog vis tiek būtinai suduši. visada taip nutinka. anksčiau ar vėliau. skaudžiau ar ne. tiesiog. bet pakentėk, susirink save ir keliauk toliau. ir nepyk ant tų, kuriems tetapai tarpine stotele. tu jiems davei daug, jie tau - gal netgi dar daugiau. gyvenimas nesiklosto kitaip.

0 pastebėjimai: