BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2016-11-06

to infinity and beyond - you look like my new mistake

suprantu, kad neturiu kitos išeities kaip tik džiaugtis, nes kankintis nenoriu. ir nesu tokia turtinga, kad leisčiau sau pasitikti naktį paniurusi ir nelaiminga bei vos tik pakirdusi iš miego ryte jaustis blogai. susikaupusi ir pamąsčiusi, užuot buvusi susikoncentravusi į vieną ar kitą menkavertę problemytę, vis verčiančią mano gyvenimą aukštyn kojomis, suprantu, jog ramybę ir laimę pasiekti nėra taip jau sunku. suvaldytas protas - tai pagrindinis būdas, tiesiausias kelias. rodos, prieš metus mokiausi to meditacijos stovykloje, tačiau nesaugomos ir nenaudojamos žinios greitai pasimeta visa ko apsčiame pasaulyje.
mano didžiausia problema dabar buvai tu, mielas. aš trokšte troškau, kad vėjo gūsis taptų tik dar viena priežastimi būti apglėbtai tavų rankų. norėjau būti miela, graži ir jauki t a u. norėjau, kad lauktum laiko, kada vėl mane pamatysi, paliesi, išgirsi, užuosi. norėjau, kad pasakytum man be jokių papildomų sąlygų, vien tik egoistiškai, ko nori iš manęs, ko nori iš mūsų. man buvo gera įsivaizduoti, jog galime kartu ruošti maistą ir pietauti, jog galime dalintis tuo, ką turime, jog galime rūpintis vienas kitu, skirti dėmesį, atiduoti pagarbą ir rūpesčio sanklodas, sukurti bendrą jaukumą, krizenti apsvaigę nuo akimirkos, kurią turime, žavesio, juoktis vienas iš kito ir vis tiek išgyventi santarvę, kuri ilgainėje perspektyvoje būtų besąlygiška. 
dabar atrodo, kad iš ilgesio galiu nualpti, nors viskas, ko reikėjo, tai pasistengti būti paprastesniais. bet, žinai, sako, jog geriausia jausmus suvalgyti su šokoladiniu tortu, tai tuoj pat ir išsitrauksiu gabalėlį iš šaldytuvo prie to vėstančio arbatos puodelio, kad paskutinį kartą nutraukti netinkamus saitus būtų lengviau ir skaniau. kaip ir sakiau, nesu tokia turtinga skaičiuojant laiko finansus, jog galėčiau leisti sau palydėti dieną ir pasitikti naują ne su šypsena veide, ne su džiaugsmu, ne su naiviu ir laimingu požiūriu, ne su pasitikėjimu viskuo ir visais. taigi, eikime prie sprendimo, eikime prie sugebėjimo priimti situaciją tokia, kokia ji yra ir požiūrio susitvarkymo savo nedidelėje galvelėje. galop, juk viskas gerai, viskas nuostabu, puiku, tobula ir idealu - nes viskas - tai gyvenimo dalis, kurią kažin kodėl gavome, iš kurios galėjome tiek patirti ir išmokti ir.. ir vis dar galime savaip. taigi, tikrai, viskas puiku. tiesiog  negaliu nebranginti, negaliu nemylėti kiekvieno s a v o išgyvenimo, tad atsiduodu ir pasiduodu visa širdimi.

0 pastebėjimai: