BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2016-11-14

kartais net tinkamiems žmonėms reikia tinkamo laiko

parašysiu tau milijoną laiškų - iš kurių nė vieno negausi, nes man nedrąsu su tavimi kalbėtis, prašyti dar ir dar kartą analizuoti tą patį, melsti, kad padėtum man išbristi iš šios pelkės, kurioje murkdausi. negaliu jaustis saugi ir laiminga, negaliu nusiraminti, nes nežinau, jog viskas gerai. jeigu žinočiau - tikriausiai būtų žymiai lengviau. tuomet žinočiau, jog laukimas tėra tarpinė stotelė, kurią pravažiavus sutikčiau tave ir būčiau laiminga. važiuodama skaityčiau knygą kaip kad darau rytais važiuodama į darbą ir nejausčiau to ilgumo, to sunkumo, to vargo ir nepasitenkinimo, nejausčiau taip stipriai trūkumo, kuris dabar valdo visą esybę. o tu dar toks tylus. negaliu net nuspėti, ką jauti ir ką mąstai, ar nepabodo tau dar mano dramatiškumas. kalbėjimas ir išsikalbėjimas - tai geriausias problemų sprendimo būdas bei prevencija nesutarimų iškilimui.
trukdo man ir tai, jog negaliu išsiaiškinti iki galo ar tu esi man tinkamas. kokiais kanonais reikėtų vadovautis? pagal kokias taisykles? ekspermentuoti dviejų žmonių jausmais ir laime aš nenoriu. tai įžūlu ir neteisinga. žinai, jeigu skausmas varstytų tik mane - viskas būtų gerai, bet dabar, kai rizikuoju ir tavimi, visai nesmagu. 
kitas klausimas - ar aš tinkama tau? jaučiuosi kaip virusas, kuriam nederėtų užkrėsti tavęs. negaliu vestis tavęs į savo juodą nykų pasaulį, leisti pasiklysti pilkumoje. negaliu, nes nepajėgiu būti pakankamai drąsi ir ryžtinga ir tai daro mane nesąžininga, o tu vertas sąžiningumo, absoliutaus atvirumo. to verti ir santykiai. ant to jie ir turi būti pastatyti, o aš tiesiog nebepajėgiu kurti dar daugiau iliuzijų. ir nepaisant to, jog beprotiškai trokštu tavo pirštų prisilietimų, tavo žvilgsnio, tavo susimąsčiusios veido išraiškos, tavo eisenos, laimingos ir pasišokinėjančios, negaliu. noriu iki skausmo rūpintis tavimi, telkti visas pastangas, kad būtum nustebintas, nudžiugintas, jaustum jaukumą ir šilumą, visą rūpestį ir dėmesį ir tai skatintų ir padėtų tau eiti pirmyn, kai sunku, kai lengva - visada.
dabar pakiliai išliūdėsiu savo skausmą ir vargą, o tada būsiu sveika, būsiu protinga, būsiu draugė, kaip kad visad buvau.

0 pastebėjimai: