BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2016-10-05

šalta čia ir dabar

kai negali supaisyti savęs, kai šaltis tampa tavo nauja oda, kai vėjas pučia taip stipriai, jog pabundi nuo to gausmo, nuo namų jaukumo byrėjimo, jog blaškaisi gatvėje, nes tiesi trajektorija - ne tavo nosiai. kai sakai sau: "nuo šios sekundės apie tai nebegalvosiu", bet paskui dar ir dar pagalvoji, ir vėl liepi nebegalvoti. kai alternatyvos byra tarsi smėlis saujoje, bet nespėji jų gaudyti, pasimeti, suklumpi ir pasiduodi tam šalčiui, besismelkiančiam į kiekvieną kūno ląstelę, ir kai apninka liga vadinama laukimu. kai nežinai kur eiti, ką daryti, su kuo kalbėtis, nes tavęs per mažai, o kitų per daug, nes niekas negali įlipti į tavo batus, teisingo atsakymo varianto nėra, nes lygtis turi begalę sprendinių, o paprasto ir žmonių kalba parašyto vadovėlio nėra. kai bijai kraujo, bet turi pats susitvarstyti savo žaizdas. kai turi eksperimentuoti, bet nenutuoki, kokią hipotezę išsikelti ir kokias medžiagas dėti į tirpalą. kai viskas pabosta, bet kitos išeities nėra. kai tu šąli, šąli, šąli. kai atšąla ir apmiršta miestas, o tu tampi rūkškana viso to sudedamąja dalimi, kai negali pasprukti, atrakinti šypsenos, ištiesti pečių, nes.. jie susirakina iš šalčio. kai atšąla visi ir net norėdamas nebegali prie jų prisiliesti. kai lieka tik šaltis.
ir būna šalta.

0 pastebėjimai: