BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2016-04-20

viskas, kas gražu, nebūtinai yra gražu

genialu, tiesa? arba iš tikrųjų nebūtinai, nes visi turi teisę manyti kitaip. mąstyti kitaip. tikėti kažkuo kitu. rinktis ką nors kito. ką nors kitą. mūsų žalingi įsitikinimai bei nesugebėjimas su tuo susitaikyti neturėtų tapti trukdžiu kitam žmogui reikšti savo individualumą, tapatybę. mūsų suprojektuoti lūkesčiai ir mums įdiegti troškimai neturėtų tapti įrankiu visuotinei destrukcijai prieš kitus ir save.
žinoma, egzistuoja aibė deviacijų, kurioms mes negalime likti tolerantiški, tačiau šie didžiojo sociumo procesai nedominuoja šios akimirkos teksto idėjoje. kur kas svarbiau unikalus mūsų elgesys. ir unikalus jis ne dėl to, kad būtų kuo nors išskirtinis, o dėl to, kad kiekvienas savita gesto elegancija ar balso tembru išreiškia tą pačią mintį, paprastai nukreiptą prieš kitą asmenį arba vidinį save, arba savo prigimtinį dvasingumą. šis priekaištas ištrūksta net suvokiant, jog elgesys nederamas ir neadekvatus, neprotingas. jis išsprūsta, nes mūsų vidus kupinas neteisėtų troškimų, į kuriuos it priklausomybę turintys asmenys pasinėrėme, kai pametėme sąmoningumą ir analitinį mąstymą. tikrai nemanau, jog tik kliaudamiesi absoliučiu racionalumu pasieksime.. hmm, sakykime, gyvenimo šviesą, tačiau prisiminę seną gerą draugę discipliną, vargšę, nukamuotą empatiją, auskinę taisyklę, kurios mokė tikybos mokytoja pirmojoje klasėje - elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad būtų elgiamasi su tavimi - turbūt išvengtume daugybės nesklandumų ir nemalonių, mažų mažiausiai nepridarytume tiek bėdų nei kitiems, nei sau.
jaučiu, jog pastaruoju metu visos mano pastangos susitelkti eina šuniui ant uodegos, užsiimu savęs ardymu ir tai, negana to, jog iš esmės prieštarauja idealistiniam požiūriui į žmogų, tai dar ir pridaro problemų kitiems. emocinis intelektas tarsi iš vaiko rankų išslydęs balionėlis jau padangėse. tai nėra teisinga, nors ir pamoko, pademonstruoja viduje slypinčio žvėriuko jėgą, jausmo ir minties galią, gėdingą nevalingumą ir, kartojuosi, polinkį paklusti aistroms ir troškimams. juk apskritai vienintelė personalija galinti sunaikinti tave esi tu pats. ir kažkodėl taip ir elgiesi, žmogau. na, elgiuosi aš, nors ir nesmagu prisipažinti. pakreipti traukinuką - tai, matyt, sugebėti susilaikyti ir išmokti paleisti. nelabai lengva, nelabai svarbu, bet gyvybiškai būtina ir, galiausiai, sveika.

0 pastebėjimai: