BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2015-05-18

apie jį patį tajam*

nusišypsau, suprasdama, jog su tavimi ir tylėti gera. gera justi tavo stiprybę rankoje, uždėtoje ant mano peties, kuri byloja, jog dabar jau galiu užgniaužti beviltišką rūpinimosi savimi poreikį - patikėti tavimi ir mumis, net nesvarstyti, negalvoti, nedvejoti, panirti į savaeigę dviejų, tapusio vieniu, kūrinyją. 
įkvepiantis, kibirkščiuojantis, atgaivinęs nuvytusią gėlę ir perkėlęs ją ant saulės spinduliais nutviekstos palangės. tavo galioje sustabdyti mintis, pradanginti laiką. dėl tavęs linksta kojos, pakrinka kvėpavimas - negali nepamiršti šios kvailos organizmo funkcijos - juk patenki į beprotybės karuselę, kurioje sukdamasis jautiesi ypatingas, raminančiai paprastas, išbraukęs iš savo gyvenimo bet kokį it's complicated.
tu vėjas plaukuose, ėjimas basomis per rasotą pievą ankstų rytą, saulėlydis ant uolų, gurkšnis vandens po ilgo troškulio, vaiko šypsena, šaltukas ant kūno, pirmieji rudens paliesti medžių lapai, alyvų ir jazminų kvapas, senas tyras prisiminimas, laužo spragsėjimas, laiško šiugždėjimas, jaudinančiai juokingas dviejų keturmečių mergaičių pokalbis, naujiena rinkoje, adrenalino injekcija pavojaus metu...
skaudi baimė atšmiesta kova vardan išsaugojimo to, kas gali būti pavojinga, problematiška, bet vis dėl to verta rizikos. tu pamoka, kurią bet kokia kaina privalu išmokti, už kurią mokytojui kasdien reikia dovanoti sodrios raudonos spalvos obuolį. juk tu ta romantika, kai melancholija vienodai dera ir prie žvakių šviesos, ir prie palubėje tinginiaujančio šviestuvo. juk tu tas, kuriam esu aš. o mudu tie, kurie tinkame pasauliui. bet tik tada, kai esame kaip vienas.

*vaizduotė, jauno idealisto užrašai iš skyrelio "utopija"



0 pastebėjimai: