BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2015-01-03

naujųjų metų rezoliucijos ir kiti linksmi nutikimai, kurių nebuvo

akių vokai tokie sunkūs, jog vos pajėgia kilotis aukštyn žemyn. galvoje vargiai apibūdinama tuštybė, nulis rišlių ir protingų minčių apie praėjusius metus, jokių ataskaitų, apžvalgų, pranešimų, įsidėmėtų ir būtinai paminėti turimų įvykių. tik jaučiu, kad mokausi. nežinau ko, ir ar tai prasmingos pamokos, ar nesimokau jų jau nežinia kelintą kartą, tačiau susikertu ir mokausi.
žinau, kad esu patenkinta, kai pavyksta prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus, dažniau prisiminti savo esaties konseptą - šitai tikriausiai pavyko pasiekti jau prisiartinus metų pabaigai. vis dėlto, bendras metų apibrėžimas būtų koks nors nihilistinis, nes nardau po apatijos ir niūrumo jūrą, ieškodama ko nors, kas nebūtų taip beviltiškai neprasminga. šitai atrodo be galo sudėtinga - mes socialiai sukonstruoti, neturime tiesos, teisingumo, gėrio ir blogio, gyvenimą statome ant tikėjimo kortos, kurią susigalvojome tam, kad netektų gyventi tokio nykaus ir liūdesingo gyvenimo, kokį gyvenu aš, pasirinkusi tam tikrą anarchijos formą. potyriai, net ir būdami tikri, suradę savo šaknis, praranda žavesį. istorijos, idėjos, išgyvenimai vos pradėti tikrinti nuo pagrindų kaip mat įgyja nemalonų, salsvą šimtų nugyventų metų senumo kvapą ir tai liaujasi džiuginę. 
supratusi bent laikinai pasijutau derinimo noriu, nenoriu, reikia, privalau, neprivalau, nereikia, būtina, nebūtina principą. su tam tikrais dalykais susitaikyti sudėtinga, tačiau atrandu liguistą pasigėrėjimą šia prievarta prieš save, gal netgi keistą pasimėgavimą liūdesiu ir sunkumais, pastangomis, sukuriamomis per didžiausius vargus. kuo daugiau blogų žodžių apie mano imanentišką asmenybę, tuo geriau, nepaisant skausmingumo faktoriaus, tikint, kad nenutolai nuo savęs, savo prado, kad ir koks jis bebūtų. tik bijau, kad staiga nebūčiau tapusi diletante, kuri jau nebeturi jokių šansų, galimybių ir yra pažymėta kaip ekspertė klaidų knygoje. jeigu aš visą laiką tik klupinėjau, kritau nuversdama ir kitus - tai siaubinga. nenoriu tokia būti, nenoriu temptis paskui save giliai žemyn ir kitų žmonių, bet kokia noriu ir galiu būti nesuvokiu, nes negebu įkirsti savęs teisingumo projekcijos.
bet, prasmės, jeigu jūs esate, pasirodykite, nes niekas nebeatrodo svarbu ir dėl to aš pernelyg greitai einu iš proto. ženklai, jeigu egzistuojate, išlyskite iš slėptuvių, nes viena beprotė pasiekė ribą.
nauji metai, seni ratai.


0 pastebėjimai: