BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2015-01-18

jeigu visi elgtųsi gerai, gal pasaulis būtų gražesnis?

ar kada nors basomis trypčiojote ant vasaros saulės įkaitintų grindų, jautėte, kaip užplūsta gaivi energija ir gerumas? kaip prisipildote pozityvumo? kaip įsitaisote nematomame jaukume ir švelnume, kaip imate trokšti iš visos širdies pasidalinti šia ypatinga būsena su kitais? kaip vėjas tūpteli ant lūpų, suplevėsuoja balta užuolaida, glostanti žemę, ir atneša žavingų idėjų...? realybėje pirštams šąlant svajoju apie šį saule kvepiantį mažą nuotykį ir staiga pajuntu sukrėtimą, akmens luitų griūtį atvėsusioje širdyje:
-jeigu visi elgtųsi gerai, gal pasaulis būtų gražesnis, - sako automobiliu pavežėjantis vaikinas, o aš, gal po daugybės metų, pirmą kartą pasijuntu priblokšta dėl to, kad tai nenuginčijama tiesa ir aš neturiu kontrargumento šiai kažkodėl kadaise pamirštai minčiai, kurią taip ir norisi įdėti į brangią "universalių tiesų" dėžutę ir daugiau niekada niekada nepamesti.
"jeigu, jeigu, jeigu" aidi galvoja abejingumą sukeliantys žodžiai. o kas gi trukdo?  tiek daug priklauso nuo mūsų pačių. kaip neteisinga savo blogą elgesį pateisinti teze, jog kiti irgi elgiasi blogai. tik įsivaizduokit, kas būtų, jeigu visi imtume tikėti idėja, jog dėl to, kad kažkas nusikalsta kažkam savo elgesiu įgyjama teisė ir mums patiems elgtis negarbingai. na, juk "visi taip daro". o juk tikrai tikrai ne visi. 
karts nuo karto aš sutinku tokių savotiškų emocinių filantropų, kurie, net pabuvę mano gyvenime dešimtį sekundžių, sugeba sukelti tikrą žemės drebėjimą, priverčia susimąstyti apie dalykus, kuriuos vertinau ir kasdien šimtus kartų apgalvodavau, kai egoizmas manyje dar nebuvo įsikerojęs it seno baobabo šaknys. neįtikima, tačiau tokių nediletantiškų žmonių yra ne taip jau mažai ir jų kiekviena šviesi mintis duoda rezultatų. tai puikiausias įrodymas, kad ir vienas žmogus gali daug ką pakeisti - nes pakeisti, ar bent jau teigiamon pusėn stumtelėti nors vieną vienintelę asmenybę, jau yra didis darbas. darbas, kurį derėtų daryti mums visiems, nes esame sukurti ne sau, o kitiems. mūsų laimė ir džiaugsmas irgi turėtų būti kildinami iš to. išties kvaila, bet kaip gali nebūti laimingas, jeigu savo elgesio laimėjimais pelnai džiaugsmą kitiems?
jau kurį laiką sugaunu save bepiktnaudžiaujančią sąvoka socialinis konstruktas. visuomet ieškojusi holistinio svarbiausių tiesų apibrėžimo, jaučiausi tarsi pasiklydusi rūko aptrauktoje pelkėje, beklimpstanti giliau ir giliau į nesibaigiančias pseudofilosofijas. vis dėlto, nepaisant to, kad skirtingose kultūrose, skirtingose socialinėse plotmėse ir visuomenėse net ir teisingumas bei gerumas bus suprantami kitaip, juk neturi siekti būti teisus ir savo vakarietiškame gyvenime, ir atitinkantis gėrio bei doros dogmas kokioje nors mažoje afrikos gentyje. sugebėk išlikti dorovingu ir nenusikalstančiu prieš kitų moralę bei jausmus (nes tai svarbiausia!) bent jau ten, kur karaliauji kūnu, protu ir širdimi, ir tai jau bus teisinga, prakilnu, prasminga ir vertinga. juokinga, bet šitai turbūt baisiausias nihilizmo ir apatijos priešas, galintis pažadinti surambėjusias sielas, paversti jas iš pelenų kylančiais feniksais.
taigi, sugebėk išlikti imanentinis savo pradui, kuris, be abejonės, pilnas teigiamybės. kliaukis laisve tol, kol ji nepradeda varžyti kito laisvės ir teisės. tikėk, kad net draugiškai pasiūlytas arbatos puodelis liūdnų akių savininkui, į pašto dėžutę įskridęs žalias vokelis, gabaliukas skanėsto ir net paprastas, švelnus pasisveikinimas, o labiausiai, nuoširdi ir geranoriška mintis, atėjusi iš širdies gelmių, gali daug ką pakeisti. reikia pasirinkti tuo patikėti, suduoti antausį principams ir užleisti vietą kategoriškumui, žadančiam kasdien priminti, kad mūsų darbas žemėje - daryti kitus laimingesniais.


0 pastebėjimai: