BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2014-11-05

what can go wrong?

manau, kad mes gauname tai, ko esame nusipelnę. štai todėl šiandien nukritau nuo sienos lipdama mano lygiui sudėtingą trasą ir dabar be skausmo negaliu pajudinti kaklo, todėl vėl neišlaikiau vairavimo egzamino, blogai išdžiuvo plaukai ir visą dieną atrodė, kad aš ką tik atsikėliau, nupirkau gimimo dienos proga dovaną, kuri nelabai patiko jubiliatei, pelniau dar vieną minusą nenuėjusi į paskaitas, kurioms tingėjau pasiruošti, nepasirašiau darbo sutarties, nes pritrūko noro ir valios pastangų. 
klausimas, kuriam dar neradau atsakymo - kada spėjau taip susidirbti save ir savo gyvenimą, kad būčiau nusipelniusi tiek nelaimių? aš nepykstu ant nieko kito kaip tik savęs, kad leidžiu įvykiams klostytis bet kaip, kad pati sukuriu sau nepavydėtinas situacijas, kuriose jaučiuosi blogai ir kuriose negaliu rasti išeities. tvirtai pasiryžau srėbti tą košę, kurios prisiverdu dėl aplaidumo ir apatijos, dėl, taip ir norisi sakyti, kad nevykėlės būdo bruožų.
gali būti, kad didžioji mano klaida ta, jog noriu viską kontroliuoti. jausti daug, tačiau paslapčia net ir kiekvieną jausmą kontroliuodama. valdydama tai, kas vyksta aplink. atsisakydama meilės ir draugystės, svajonių. tai didžiausias nusikaltimas, bet apatijoje, kad ir skaudu, kartu ir gera. tarsi turėčiau gilią žaizdą, kurią beprotiškai skaudėtų, tačiau mirkydama ją pilkame tirštime jausčiau ir apmalšintą sopulį, ir keistą, nemalonų graužimą.
kadaise buvo sunku virsti racionalia ir funkcionalia būtybe. dabar norisi grįžti prie tos mergaitės, kurią praradau, ir tai atrodo gal netgi sunkiau, bet esu tikra, kad ji dar tūno greta. dėl to aš nenoriu pasiduoti, dėl to visi tie dalykai, kuriuos neseniai įvardinau kaip pelnytą atpildą, nors ir liūdina, tačiau nedemotyvuoja. aš tikiu tiesa, tikiu vertybėmis, tik dar nepavyko vėl jomis gyventi. bent jau ne visomis. tačiau stengtis aš galiu. o gal kada? o jeigu ir ne? na tai kas?


0 pastebėjimai: