BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2014-10-19

Genijau, kur tavo genijus?

kartais matyti gali būti labai sunku net ir turint gerą regėjimą. matyti smulkmenas ir giliai paslėptus dalykus tokius, kaip tikrasis aš, kaip tikslus, norus ir vertybes, žinojimą, kas yra kas.
staiga suvokiau, kad esu pozityvi. perniek nesišypsau ir sugebu išlaikyti akmeninio veido šydą aukščiausiame džiaugsme ir aukščiausiame liūdesyje, netrykštu entuziazmu, tarsi tampoma traukulių nesitrankau aplink šūkaudama ura! ura! ura!, tačiau vis dėlto esu pozityvi, nes giliai turiu nepakeičiamų idealistinių įsitikinimų. gal man neatrodo, kad rytojus bus tikrai šviesus, nes tikiu, jog žinau labai daug, kas man leidžia matyti dėmes, tačiau aš linkusi ieškoti (ar bent pasyviai laukti) tų gerųjų rezultatų, tų šviesų, atėjusių tiesiai iš slaptų įsitikinimų.
taip dažnai remiuosi žinojimu, kad staiga pametusi jį, visą gebėjimą kontroliuoti, taip pat jaučiuosi pasimetusi. vis dėlto, kartais tereikia prisiminti, kad žinojimą gali panaudoti ne tik blogo pranašystėms, tačiau ir gražbyliaujantiems tikslams. reiktų prisiminti dalykus iš įvairių perspektyvų. sakau "dalykus", nes nenoriu kalbėti vien apie save. rodos, per pastarąsias kelias savaites, bandant išlipti iš tos dervuotos duobės, kurioje buvau, viską pamiršau. kita vertus, kad ir kaip giliai įklimpusi buvau, jaučiau, kad reikia stoti ir kovoti. stebėjausi, kad visas mano genijus, kurio paprastai pilna, staiga pradingo. galiausiai, kodėl jis niekada nevedė manęs į tikslą? apskritai, ar ves toliau, net supratus šį keistą akibrokštą? negaliu net įsivaizduoti.
šiaip ar taip, ką supratau po daugiau nei dešimties valandų beprasmiško miego, buvo tai, jog aš esu kaip ta mergaitė, apie kurią rašė džanetė vinterson, kuriai nėra jokio ne. galbūt tasai ne gali ateiti uždavus netokį klausimą arba netam žmogui, tačiau ne dėl to, kad tai būtų vienintelis galimas atsakymas ir, negana to, dar ir tenkinantis. ne. reikia tik visus savo resursus, kuriuos turiu, bet nebūtinai žinau turinti, panaudoti tikslingai. antai užsispyrimas, kurio nors vežimu vežk - jeigu tik būtų konstruktyviai naudojamas, tikriausiai, išsviestų mane į kosmosą ir pataikytų tiesiai į saulės centrą dėl tokio masto sėkmingo panaudojimo.
manau, jog taip, kaip yra, taip ir turi būti. bet koks padarytas sprendimas, net jeigu jis ilgai liūdins ir skaudins, toks ir turėtų būti. pagal jį klostysis kiti įvykiai. ir ta tėkmė, pagal kurią jie susidėlios, bus tokia, kokia ir turėjo būti.
prisipažįstu, kad dažnai nežinau kuo tikiu, kas yra mano stimulas, kas mane žavi, tačiau pamažu, tarsi vaikas, vaikščiojantis smėlėta kranto juosta, renku pažinimo akmenukus ir dedu juos į specialią dėžutę. žavesiai, tikėjimas ir tikrovė: darbas ir pastangas, meilė, nuoširdumas, drąsa, teisingumas. pirmieji iš radinių.


0 pastebėjimai: