BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2014-05-20

panelė nihilistė nusivožia skrybėlaitę prieš visus


vos girdimai kapsi žalioje medžių lapijoje užsilikę lietaus lašai, šurmuliuoja paukščiai, sukranksi varnos, iš tolimesnių gatvių ataidi automobilių garsai, iš čia pat esančių pravirų langų sklinda maisto kvapai, girdisi, kaip aimanuoja lėkštės, kai prie jų grubiai prisiliečiama stalo įrankiais. artinasi tamsa, atsigabendama vakaro vėsą. nuogomis kojomis bėginėja šaltukas, siūlydamas nurimti ir pamąstyti. pamąstyti vis tą pačią klišę - gyvenimą.
kartais norisi tiesiog šaukti dėl apnikusios beprotybės, dėl to, jog viskas jau seniai nugyventa, patirta ir nieko kardinaliai naujo nebegali būti. visa jau yra nulemta, sudėliota pagal bendrą šabloną, kuris vos ne vos skiriasi tarp kultūrų, tačiau tempia vienodą naštą, tą pačią esatį. kaip sakoma senoje liaudies patarlėje, ta pati panelė - tik kita suknelė. didžiausia galima šiandienos skirtybė laiko kaštai, sąnaudų pasirinkimas. jeigu nori gali kursuoti darbas-namai, jeigu nori - namai-darbas, gal ne dvidešimt penkerių, o trisdešimties ištekėsi arba vesi ir turėsi vaikų, tačiau net ir su apgaulia nebyla tardamas sau "pas mane viskas kitaip, skirtingai", vis tiek priklausysi tam pačiam nuobodžiam, nekintančiam mechanizmui. dėl to ir klausiu: kam, dėl ko, kas ir netgi kur? kur iš tikrųjų? juk net vietos sąvoka tokia diskursyvi, tokia interpretuotina ir netikra!
kalbos, kalbos, kalbelės - tokios nihilistiškos; nuo mano rašomų lozungų kada nors nudžius liežuvis, bet vis dėlto gyvenimo žaismė ir vienintelė įdomybė, kurią regiu, kai labai susikaupiu - tasai lokalus arba net trancendencinis kitimas, ta tragikomiška paieška be galimybės kažką rasti ilgesniam laikui, iki naujos interpretacijos. kai kurie sako, jog kelionės - tai didieji atradimai, žinios bei potyriai, tačiau kuo ilgiau galvoju, tuo labiau man atrodo, kad fizinis judėjimas gali patenkinti vizualiai, akimirkai užgniaužti kvapą įstabiais reginiais, tačiau atsakymą duoti taip pat, kaip ir nepajudėjus iš vietos. dėl to ir norisi savo paieškas apibūdinti kaip kitos materijos paieškas, dėl to nepavyksta be perstojo taukšti buitiškų, kasdieninių niekų, dėl to spoksau į nuobodžius ir niekam nereikalingus tauškalus apie gyvenimo klišes suskilusioje geldoje, dėl to nesivarginu džiaugtis paprastais ir menkais dalykais, kurie, suvaržyti banalybės kaspinais, kasdien yra peršami kas trečio naiviai besišypsančio piliečio su teismo plaktuku rankoje: jeigu nekrykščioji, tai esi nuobodus ir piktas, ir mums tavęs nereikia, nes su tavimi sunku. tik ar su jais lengva? kam su kuo šiame pasaulyje lengva?


0 pastebėjimai: