BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2014-03-03

tuk tuk, ar tu čia?

aš pasiilgstu senųjų laikų, senosios savęs, nes tada dar žinojau, kas aš esu, kad iš tikrųjų esu. buvau dukterimi, seserimi, anūke, drauge, moksleive, aktyviste - gal tai tebuvo man primesti ar savo pačios prisiimti vaidmenys, tačiau bent jau buvo kažkas. 

kas aš dabar? nežinia. po tokio įnirtingo veržimosi į ateitį į ją ir patekau tik, vargu, ar tikėjausi to, ką suradau. čia tamsu ir baugu. tiesa, aš turiu savarankiškumą, tačiau kas man iš jo, jeigu suvaldyti ir naudotis nemoku? tikėjausi laisvės, bet ar tikrai ją radau? veikiau tik nauji ir kur kas sunkesni pančiai: darbas, universitetas, santykiai ir atsakomybė prieš kitus kitam lygmeny, kur kiekvienas žodis, judesys ir veiksmas visad stebimas, reikšmingas, nors ir nebūtinai prasmingas, kur viskas bus panaudota prieš tave, kur lūkesčiai didesni nei galimybės, kur nėra ribų ir tai nebūtinai yra gerai.

bedvasė, bejausmė, sklandanti dausose, pirštų galiukais vos vos užkabinanti vieną kitą prisiminimą, iš kurio naudos irgi maža mat skauda it nudegus. duktė, besirūpinanti mamos reikalais, trokštanti iš visos savo menkos širdies, kad tik jai būtų lengviau;  sesuo, verčianti mažuosius daryti namų darbus ir per pertraukas, kada seseriškai nenemėgsta visų, galvoja, kokie puikūs gydytojai ir inžinieriai visi išaugtų; anūkė, kuriai skauda užmigti prisimenant, kaip kenčia senatvės skausmus seneliai, mokę ją matematikos, megzti, sekę pasakas naktimis ir leisdavę žaisti su plaktuku ir vinukais; draugė, kurios moto buvo - nesvarbu kaip fiziškai toli esi, svarbu, kad morališkai gali būti arčiau nei tie, kurie fiziškai vos už kelių metrų, kurios tikslas - rūpintis ir išugdyti reikalingumo pojūtį..   

kas aš? ir ar iš tikrųjų vis dar esu?


0 pastebėjimai: