BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2013-10-04

piešti žodžiais

kai einu vakare namo, šaltis kutena kaulus, o akį merkia daugiabučių languose degančios šviesos, užklumpa mintys, nuo kurių vis stengiesi pasprukti. jos veja viena kitą, kol galiausiai įsigali stipriausia. antai rašymas. vieną dieną staiga dingęs iš mano gyvenimo, išėjęs it nebylus mylimasis ir palikęs vieną kamuotis su visomis problemomis, staiga jis pasiunčia priminimą apie save. apie tai, kaip nuostabu panirti į transo būseną ir rašyti tai, ką regi nieko prieš save nematydamas.
kur pasidėjo mergaitė su laukinių erškėčių vainiku ant galvos, kuriai buvo svarbiau patarškinti klaviatūros mygtukais nei pasimokyti valstybiniams brandos egzaminams? kur toji, kuriai nerūpėjo, kiek valandų rodo laikrodis, kuri sustingusiu kūnu ir įsmeigtomis akimis į kompiuterio ekraną vis rašė ir rašė, rašė ir rašė, piešė žodžiais taip, kaip jai labiausiai ir patinka?
jaučiuosi taip tarsi neturėčiau nieko savito, nieko unikalaus ir dėl to būčiau tuščia ir pilka nuo tuštumo. tai, kad galėčiau apsipilti pergamentiniais popieriaus lapais, primargintais kreivai parašytų žodžių juodos spalvos tušinuku, ir jausčiausi turinti kažką autentiško.


0 pastebėjimai: