BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2013-09-14

o, stebukle, nieko nėra neįmanoma

nakčiai išskleidus sparnus ir rudeniškui šaltukui apkabinus pečius į tuščių namų duris pasibeldžia skausmingas liūdesys. tarsi įsiutęs žvėris jis žeria klausimus mano protui ir širdžiai, nelygu kuris tuo metu dirba savo pamainoje. jis klausia ir klausia, kaip man patinka gyventi, kai viskas nėra gerai, kai kartais atrodo, jog bene viskas yra blogai. iš tikrųjų, man patinka, aš galiu susidoroti, galiu daug iškęsti, kol visa tai liečia tiesiogiai tik mane. deja, taip būna retai. deja, tai skaudina ir tiesiogiai įtakoja tuos, dėl kurių gyvenu. bijau, jog tai paliks per didelius randus jų gyvenimuose ir padarytos žalos nebepavyks ištaisyti.
negaliu pakęsti to, jog negaliu apsaugoti tų, kuriuos labiausiai myliu, kad viskas ritasi prarajon, o aš dirbu it sizifas. negaliu. kol katinas knarkia, įsitaisęs man ant rankos, nebyliai prisiekinėju, jog neleisiu tokiems iš pažiūros nereikšmingiems dalykams kaip tinginystė ir nuovargis sulaikyti manęs nuo tikslo siekimo. nepalūžti nelengva, tačiau kaip nuostabu pasiekti tikslą, pajusti euforiją įveikus kliūtį, prie kurios vargai ne vieną ir ne dvi dienas, net ne vienerius metus.
aš tikiu tuo, jog matydamas gerą pavyzdį, turėdamas autoritetą, į kurį gali lygiuotis, gali pats kalnus nuversti. ko man reikia? būti tuo autoritetu. trūks plyš. arba visai negyventi, nes ką gi dar veikti, kai tavo asmeninis gyvenimas yra kvadratinė nesėkmė, ir viskas, ką tu gali padaryti, tai perduoti savo teigiamus jausmus tiems, kuriems tai dar gali padėti, ir, žinoma, mokytis iš to, ko tik gali.
rodos, galėčiau sau kartoti ištisą dieną: pastangos, pastangos, pastangos, pastangos, kol kas nors pasiūlytų uždaryti mane į baltomis minkštomis sienomis išmuštą patalpą su iš mados nuo prozaco išradimo laikų galbūt neišeinančiais marškiniais. esu įsitikinusi, jog nieko nėra neįmanomo, jeigu tik tikslo įgyvendinimas ir rezultatai priklauso vien nuo tavęs. na, aišku, taip beveik niekada nebūna, tačiau kas sako, kad lengva? sunku susilaikyti nuo verkšlenimų ir neįkliūti į bejėgystės pinkles, tačiau tam buvo išrasta stiprybė ir valia, kurias dabar bandau įsigyti.


0 pastebėjimai: