BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2013-09-25

ne|sustoti

atrodo, kad dabar privalau judėti. judėti bet kur, svarbiausia - judėti, nes tuomet nereikia tiek daug galvoti apie dalykus, kurie tau nepatinka. aš tikrai mielai galvočiau daugiau apie tai, kas miela ir gera širdžiai, bet bėda yra ta, jog negerumai visuomet glaudžiasi arčiau širdies nei teigiamos patirtys. kita vertus, ir vieni, ir kiti pastaruoju metu geba mane įkvėpti ir motyvuoti, dar labiau užsispirti ir siekti savo tikslų, kad tik nuo to kažkam iš man rūpinčių žmonių būtų geriau.
viskas kartais atrodo taip paprasta. tiesiog susikaupti ir pasistengti, tačiau atėjus laikui jau nebebūna taip paprasta ir lengva kaip kad atrodė iš pradžių. pro duris įsiveržia baimės, paranoja ir kitas jausminis šlamštas, už kurio užkliūni kaskart pradėdamas misiją. kaip dažnai ir smarkiai reikia sau priminti, kad turiu pakankamai drąsos, valios, ryžto, teisių ir, galų gale, proto, kad galėčiau žengti tolyn, kad sustojusi nesuklupčiau ir nepasiduočiau tam pataloginiui liūdesiui, kurio, rodos, esu pilna su kaupu.
judu, judu ir judu, ir nesuvokiu, kad esu nelaiminga. per darbus ir reikalus, atsakomybę ir rūpesčius, negaliu galvoti apie savo gyvenimo ir apskritai gyvenimo neigiamus aspektus, tačiau vos tik paliaunu suktis savo narvelio ratelyje, tuoj pat pajuntu ant manęs griūnančių lubų svorį. ir jeigu ne tas šaltinėlis motyvacijos ir energijos, silpna srovele prasiveržiantis iš kažkokio giliai giliai stūksančio šaltinio, turbūt taip ir likčiau prispausta tų lubų, to juodo dangaus.


0 pastebėjimai: