BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2013-07-25

every summer has a story

kiekviena vasara turi savo istoriją. vieniems tai meilės romanai, užsimezgę pajūryje, kitiems nuotykių kupinos kelionės po galva sniego kepurėmis prisidengusius kalnus, tretiems svajonių bei įvairiausių planų įgyvendinimo metas, o ketvirtiesiems niekuo neišsiskiriančios iš kitų metų laikų dienos, kada kursuoji maršrutu namai-darbas-namai.
mano istorija yra kupina iš žinių ir informacijos sumaišyto kokteilio. kaip visuomet, trykštu noru išmokti milijono dalykų: laipioti, kol tapsiu tokiu, kokiais pati dabar žaviuosi, balansuoti ant virvės, įgyti edukologinių žinių ir sužinoti metodinių paslapčių darbe su vaikais. niekur nedingsta noras išmokti vokiečių kalbą, perskaityti devynių galybių knygų ir pusę gyvenimo atiduoti rašymui. regis, viskas einasi kaip iš pypkės, kurią rūko ant aukšto kalno gyvenantis milžinas. nuodugniai suplanuotos dienos ir žinojimas ko nori iš gyvenimo bei kiekvienos dienos. tas mažas "bet", estintis kiekviename teiginyje, teorijoje, klausime ir visame kame, vėl pakiša koją. kokios tos vasaros? kokia yra ši vasara? ar iš tikrųjų gaunu tai, ko noriu. ar gyvenu tokį gyvenimą, kuriuo galėčiau didžiuotis, kuriuo galėčiau džiaugtis ir apie kurį galėčiau pasakoti savo anūkams, jeigu tokių kada nors netyčia tektų turėti?
manau, jog į visus šiuos klausimus galiu atsakyti griežtu ne. tokia jau aš. nuolatos nepatenkinta, nusivylusia, trokštanti daugiau, geriau, smarkiau ir visaip kitaip -iau mat išmokau nesidžiaugti mažais žingsneliais tolyn, nesitikėti nieko gero, kad netektų smarkiai nusivilti dar ir dar kartą. ironija, rimtis ir planavimas pavirto skydu, kuriuo ėmiau dengtis nuo pasaulio. vis dėlto, jis kur kas gudresnis, todėl net ir pro šį kitonišką skydą prasiveržęs sugeba skaudinti mane ir kitus.
štai dabar, sėdėdama ant šiurkštaus balkono grindinio, supama tobulos ramybės, svirplių baladžių ir karts nuo karto pradedančių skalyti šunų aš noriu pasiryžti, aš pasiryžtu, liautis skrupulingai planuoti kiekvieną minutę. noriu džiaugsmą, kurį kartais jaučiu velniškai giliai širdyje, iškelti aukščiau. mėgautis šiltu geltonu megztiniu, galinčiu varžytis su bet kurio vyro megztiniu, pilnu mėnuliu, aplink kurį, regis, ratą bando apsukti kartžuvė-debesis, medžių šnarėjimu ir vėju, plaikstančiu varinius plaukus. nesiekiu tapti kažkuo kitu, klykauti ir juoktis, vaidinti susidomėjusia ar sujaudinta dalykų, kurie man nėra įdomūs. nesvarbu, jog tai atstums žmones. visokių mūsų reikia, todėl renkuosi būti savimi, tik apsivilkusia patogesnį kostiumą. tie, kurie norės, prieis prie manęs tokios, kokia esu, kurie nebus to verti, nueis šalin nė nebandę nulaužti užrakto. sąlygos, tinkančios man.
tad tokia gyvenimo istorija, tokia ir eilinė vasaros istorija. vėl ir vėl tarsi iš molio lipdau save bandydama rasti patogiausią išeities tašką.


0 pastebėjimai: