BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2013-03-23

ar tu

laiminga? ne, nelabai. gal tik kartais, kai matau meilią vaiko šypseną, senuką, nuvargusiai ir piktai banko darbuotojai dovanojantį saldainį, besprogstant medžių pumpurams ir jaučiant, jog kažkas keičiasi, vyksta šis tas nuostabaus, kieno dalimi, nors ir menkute, esu ir aš.
bet daug dažniau aš nelaiminga. dėl prieštarų, draskančių mane į dešimtis dalių, dėl to gilaus susimąstymo ir dažno panirimo į save, pasimetimo ir nesibaigiančios diskusijos, neatsakomų klausimų begalybės, dėl savų paslapčių, nuoskaudų ir, leiskite susireikšminti, asmenybės kitoniškumo, dėl kartkartėmis pasirodančio abejingumo ir šiurkštumo, dėl netikėtai užgimstančios meilės, švelnumo ir jautrumo, kurio nereikia į kosmosą paskubomis skriejančiam pasauliui.
tikriausiai, jeigu jau atvirauju su pačia savimi, reikia pripažinti, kad didelį vaidmenį vaidina meilė, egzistuojanti ji ar ne. nemanau, kad mano neigiamas požiūris kada nors į ją pasikeis. na, tai tarsi suplyšusių kojinių pirkimas už naujų kainą. ne, meluoju. tik šaipausi iš jos, nes ji bjauri ir tokio viliojanti, kad nors imk ir šauk, bet ką jau čia - juk gilią naktį visi miega ir man nesinori, kad pabudę iš miegų atbėgtų žiūrėti, kas vyksta, ir rastų mane, tarsi beprotę, tarškinančią kompiuterio klavišus. tiesiog leisiu kelti sau neįsivaizduojamo sudėtingumo uždavinius bei kriterijus, kuriais vadovautis galėsiu, gindamasi nuo šios prapulties. nes juk noriu tai ne bet ko, o jeigu ne bet ko, tai ir pats turi būti ne bet kas. sudėtinga.
visgi aš šventai tikiu, kad viskas priklauso tik nuo manęs. susikurti malonias akimirkas, grūdintis, brendant per pelkę užsidėti neperšlampančius batus, tobulinti savo privalumus ir ignoruoti trūkumus, rūpintis tais, kurie noriu, kad būtų šalia. na, tai nėra taip jau sunku, kai nori, ar ne?

0 pastebėjimai: