BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2013-02-27

ar čia mes patys?

niekada nemokėjome būti laimingais, nors galėjome ir ne tik šimtus ar milijonus kartų, o visą gyvenimą, bet tada to nesupratome, o dabar neaišku, ar dar galime. net ašarų išridenti nepavyksta, nes, matyt, susitaikiau su tuo, jog vieni išeina, kiti būna atimti, kitiems apskritai tik jie patys terūpi, o teisybės, kuri patiktų tau, niekada nebuvo ir nebus. nežinau, ar susitaikymas yra silpnumo ir kvailumo bruožas, ar bent iš dalies gera savybė.
taip juoda, kad beveik negaliu susilaikyti neklykusi, nešaukusi, nepeikusi savo svajonių ir naivumo, kvailumo. dabar augtume būdami gydytojais, teisininkais, mokslininkais, gyventume tarsi viena, didelė, nedaloma detalė, kuriai negali niekas pakenkti, nes ji sudaryta iš medžiagos vadinamos meile, prieraišumu, ištikimybe, drąsa, palaikymu, tikėjimu. deja. o dieve, kiek daug "deja" rezultate.
nebus jokios idilės. jaučiuosi tokia kalta. kalta, kad ne tik mano, bet ir jų visų gyvenime veši tokios baisios piktžolės. ne, klystu. kad mūsų gyvenimai yra piktžolės, naikinančios save, jeigu dar yra ką naikinti. ak, taip, juk visada būna. šūdas.
o ką daryti toliau, jei netgi abejoji ar tai gyvenimas, ar siaubo istorija, kuri, būtų šaunu, jeigu būtų išgalvota?


0 pastebėjimai: