BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-12-30

su saule lijo; o dieve, kaip nuobodžiai visa tai skamba

nelabai originalu prieš pat naujųjų metų pradžią sugalvoti tikslus ir pažadus, kuriais bandysi vadovautis kitais metais priimdamas sprendimus ir planuodamas savo veiklą, tačiau dabar man atrodo, jog tai gyvybiškai reikalinga. patys tikslai ir svajonės, kelias jų realizavimo link yra gyvenimo pagrindas, ant kurio jau galima statyti vertybinius pamatus, o dar vėliau jau visa kita, kas bus likę: pomėgiai, tinkami žmonės, nuolatinis savęs tobulinimas, kaita, mokymasis.
kurį laiką buvau tokia pasimetusi, niekuo netikėjau, nepasitikėjau, jaučiausi abejinga ir neatsakinga, visos mano vertybės buvo tarsi vėjo išpustytos smėlio smiltys. cinizmas paėmė viršų, tikslai išsilakstė it lapės pabaidyti kiškiai. kai jau ėmiau ne juokais bijoti ir pykti ant gyvenimo ir savęs, jog iš tikrųjų visada nutinka priešingai nei būni suplanavęs, o įsitikinimai staiga kardinaliai pasikeičia ir tai nė nebeatrodo svarbu.
šiandien, kaip ir daugelį kartų anksčiau, mano tikslas išlieka tas pats - padaryti jus laimingais, prisiimti tiek atsakomybės, kiek tik įmanoma, nešti tiek naštos, kiek tik pavyks nesusilaužant stuburo ir nesunaikinant visų savo smegenų pilkųjų ląstelių. greta viso šito, be to, jog visi mano darbai ir valios pastangos bus skirti jums, dar stengsiuosi išmokti tiek daug ir padaryti tiek, kad neliktų nieko kito, kaip manimi didžiuotis, net jei tai bus tuštybės mugė.
tokie tat glausti pažadai. ne nevalgyti, ne mesti rūkyti ar gerti, bet prisidėti prie kitų gerovės kūrimo, nes vienam žmogui tai pernelyg sunku. matyt, dėl to mes taip linkę ieškoti antrųjų pusių ar bent jau draugų, nors ir nevaisingai.




0 pastebėjimai: