BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-12-08

nei man saulės, nei lietaus, tik jūsų ir savęs

man labai patinka, kai žvaigždės būna mano palydovės, juoda dangaus marška - apklotas, skirtas apsiginti nuo šalčio, kai einu, o sniegas traška, braška, girgžda man po kojomis, kai už svetimų tvorų augančių nudistų medžių šakos moja, kviesdamos užsukti į svečius. patinka, kai pravėrus kambario duris plūsteli į veidą šiltas oro gūsis ir namų jaukumas. kai pirštai kvepia cinamonu, avietėmis ar obuoliais, kai ant seno stalo garuoja ką tik iškeptas pyragas, o stiklinėje šaltas pienas tinginiauja. kai viskas, ką matau, pavirsta žodžiais mano mintyse ir suranda vietą būsimosios knygos dešimtajame skyrelyje.
taip ilgai jaučiau, jog kažko trūksta, jog kažko labai ilgiuosi, kol netikėtai supratau, kad tai galimybė rašyti tol, kol galvoje nebelieka nė vienos minties, kol aruode nebelieka jokio žodžio ir idėjos. rašyti apie nieką vardu viskas. kiekviena ląstele jausti tai, ką jaučia tavo sukurtas personažas, kuistis po minčių stalčiukus ieškant kuo geresnio žodžio, kuriant kuo vaizdingesnį aplinkos aprašymą ir sudėtingesnę situaciją, įdomesnį siužetą. lavinti ir išnaudoti savo vaizduotę, tikėtis, jog kada nors galėsiu kažką nustebinti, sukrėsti, priversti įsimylėti, patikėti, užmiršti ar įsidėmėti, susižavėti, nemėgti ar išdrąsėti.


0 pastebėjimai: