BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-10-07

turbūt tavęs nemyliu

kažkokiam baisiam pusrūsyje ar kabake, apsupta būrio neblaivių žmonių, ne dainuoju, o šaukiu "myliu, turbūt aš tave myliu", kol pamažu tavo mane persekiojantis veidas ima nykti. jį keičia nauji pavidalai. kurį laiką migloti. paskui ryškesni, aiškesni - tai visi tie, kurie išėjo ir neatsigręžė, visi, kurie bandė šypsotis per petį vėliau, kurie kartojo, kad bandė gelbėti padėtį, tačiau iš tikrųjų sparčiais žingsniai lėkė į priekį, kad būtų toliau nuo mano ramybės ir negatyvumo, nuo mano baisių altruistiškų ir tragiškai nuobodžių minčių.
tarsi jūros bangų nuplautas smėlis, nusiplovė ir visas laikinumas. arba pats, arba niekas daugiau. nieko nesitikėk ir niekada nenusivilsi.   

0 pastebėjimai: