BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-07-08

tą vakarą buvo karalius atėjęs

skambant akacijų alėjos himnui atsidūstu ir susirūpinu, jog nežinau, kodėl. jei jaučiu suknumą ar negerumą širdyje, bent jau turėčiau žinoti, iš kur jis atsirado, tačiau atsakymas kažkur šalia plutono sukinėjasi ir į galvą ateiti nė nesirengia. galbūt problemų yra nemažai, bet jų visada daug. pas visus. tai meilė, tai mokslai, tai bėdos šeimoje, tai finansiniai nesklandumai, o kur dar nulūžę nagai, vėjo suvelti plaukai ir panašūs menkniekiai? niekas nėra apsaugotas nuo bėdų.
svarstau, ar esu laiminga, ir noriu atsakyti, jog ne, bet argi tai svarbu? laimę kuriamės patys, nors mūsų kūriniai dažniausiai pastatyti ant mums nepriklausančių teritorijų. vienas jaučiasi laimingu, kai šalia jo kitas žmogus, kitas, kai turi potencialų darbą, dar kitas - idilišką šeimą, tačiau tereikia mažo žemės drebėjimo ir visa tai gali pradingti. mylimasis išeiti pas kitą, viršininkas spjauti į tave ir surasti šaunesnį darbuotoją, o šeima iširti ir visa tai visai nebus neįprasta.
esmė ta, kad pasaulis taip sutvarkytas, jog kristume, kiltume, ieškotume savęs, jog suprastume, kad protas tėra mažiausiai nuo mūsų nutolusi riba, kurią, kaip žmonės, turime pasiekti, o išmintis - gyvensena, kurią pasitelkę gyventume kur kas šaunesnį, turiningesnį bei prasmingesnį gyvenimą.

0 pastebėjimai: