BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-06-09

pyro pergalė

kai pabaiga taip arti, dar sunkiau padaryti viską gerai. asmeninės nesėkmės ir nesusipratimai žlugdo daug smarkiau dėl to, kad nuolat buvau auklėjama būti geriausia, viską atlikti puikiai. gal taip nutiko netgi netyčia. man tiesiog patiko būti gerai ir tikriausiai tokia ir buvau: jau darželyje aktyvi ir mėgstanti pagelbėti auklėtojoms, namuose nesiliaujanti klausinėti mamos ir močiutės, ar galiu kuo padėti; mokykloje vėlgi ėmiausi iniciatyvos ir buvau nepakeičiama aktyvistė, pripažinta moksliukė, nepriklausoma ir savarankiška, kiek tokiai galima būti estint vaiku; žinojau, ko noriu, kėliausi tikslus, nemiegodavau, jei to reikėdavo, kad viską atlikčiau gerai, kad viską mokėčiau ir nušluostyčiau kitiems nosis. bet dabar nesugebu tokia būti. na taip, manęs visur pilna, viską veikiu ir viską žinau, iš pirmo žvilgsnio galėčiau būti pavadinama nuosaikia ir protinga gerai besimokančia mergaite, tačiau kaip yra iš tikrųjų? pastaruoju metu per daug leidžiu sau ramiai vegetuoti, nebegaliu stengtis, net nebematau jokio tikslo, jaučiuosi viskam apatiška. į pačius svarbiausius egzaminus einu nė nesimokiusi, nebepinu svajonių, nebeskaitau, tik bandau rašyti ir pasislėpti nuo visko ir visų, bandau išgauti ramybę ir tylą kaip kad alchemikai bandė vandenį paversti auksu. trokštu surasti meilės paukštę. tos meilės, kuri leistų mylėti kitą ar kitus ir nereikalauti jų dėmesio sau, kuri leistų stengtis dėl visko, bandyti būti kažko verta ir nieko nereikalauti mainais iš kitų.
kaip gaila, kad viskas nėra taip paprasta, jog užtektų pasakyti: nuo dabar viskas bus gerai - ir taip būtų. juk sakoma, kad visas žavesys ir yra paprastume. noriu atsisakyti savo siekiamo įmantrumo, noriu, bet ne tiek, kad pati patikėčiau tuo.

0 pastebėjimai: