BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-06-11

nei viens, nei du

viskas neturėtų būti taip, kaip yra. lietaus debesys neįkalintų kambaryje, vadovėliai neverstų norėti žudytis, kas trys minutės nevaikščiočiau į facebooką, kad pamatyčiau, jog ten nieko naujo ir juolab įdomaus. dabar turėčiau mėgautis viskuo, kurti planus kitai valandai, kitai dienai, galvoti apie mielus žmones, su kuriais galėsiu greitai pasimatyti, galvoti, kaip galiu juos nustebinti net ir be jokios progos, tiesiog dėl to, kad jie yra ir kad jie tokie mieli, tokie savi, tokie stiprūs ir prisitaikantys prie mano šiurkštaus paviršiaus. visa tai daryti taip paprasta, tačiau it sunkios grandinės ar antrankiai ant rankų trukdo laukiantys egzaminai. kol visiems vasara, abiturientams vėlyvas ruduo, tik tai daug svarbiau nei gauti prastą pažymį semestro pradžioje. liko peklti vieną istoriją, o tada stojamąjį ir praktikos egzaminą regitroje. liko daug laukimo, nusivylimo ir liūdesio, nes kai kas pradings, išvažiuos, išskris ir dings net tos mažai puoselėtos juokingos viltys. ne, dabar tai tegul nebūna svarbu. dabar iškęsti dvi dienas bandant atsiriboti nuo tų malonių knygų, geriančių saulės šviesą ant niekučiais nukrautos palangės ir po to leistis nevaržomai skaityti iki kol sutemos apgaubs, o po to ir vėl prašvis, kol akys verks, prašydamos poilsio. žinoma, rašyti taip pat. tol, kol nebegalėsiu išspausti nė žodžio. rašyti laiškus, istorijas, dienoraščio įrašus, savo gyvenimą.
atrasiu save ir bus visai nesvarbu, jog tu toli ir mes nei vienas, nei du.

0 pastebėjimai: