BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-06-02

na ko jis toks brūdnas, vis eina pro šalį?

kaip gaila, kad visada esame įsitikinę savo teisumu be galo, be krašto ir paprastai negalime sutikti su nuomone, jog nesame geriausi, nemylime karščiausiai, nedraugaujame nuoširdžiausiai, nesimokome geriausiai, negaminame skaniausiai, nesiklausome atidžiausiai, negerbiame labiausiai, neišmanome puikiausiai, nejaučiame giliausiai.
šiandien pradėjus diskutuoti apie filmų sąryšį su realybe, norėjau paklausti man oponuojančio žmogaus, ar jis gali teigti, kad tikrai realybėje negali būti vienaip ar kitaip, ar jis pats nedrįstų teigti, jog galėtų mylėti karštai, jog sugebėtų aukotis ir įtikinėti mylimąjį tiek, kiek reikės, kad šis patikėtų jo meile, bet nepaklausiau būtent dėl tų savo nuoširdžių ir kartu baisių įsitikinimų, kad tik mes esame nesuprasti, neišgirsti, nors tikrai to nenusipelnėme, nors tikrai esame ne tik protingi, bet ir išmintingi, nors tikrai tikrai visadame esame savimi, neapsimetinėjame, drąsiai išsakome, ką galvojame, nevaidiname jausmų ir visaip kitaip esame pranašesni už kitus.
kaip gaila, kad taip retai pavyksta atsiriboti nuo tų žmonių, kurie draudžia pasijusti tau išskirtiniu ir gyventi tik tuo, jog kažkam esi viskas, kaip gaila, kad taip reta tų kartų, kada atsiriboji nuo principų, kada nulipi nuo sosto ir išdrįsti pasidalinti savimi.

0 pastebėjimai: