BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-06-30

kumpis su citrinos gabaliukais

virpu, nes šaltis bėgioja kūnu. ieškau kažkokių atsakymų nė neiškėlusi klausimų ir, kaip visada, galvoju ne apie tai, ką iš tikrųjų derėtų. džiaugiuosi, kad beveik nemąstau apie jį, kad nesidomiu, kur jis. kažkoks kitas impulsas dar palaiko, veda už rankos į priekį, nors nuolat neatrodo, kad tam yra prasmė. betgi reikėtų galiausiai suprasti, jog viskas ir negali visada eitis puikiai man visai neįdedant pastangų. galų gale, viskas apskritai negali visada eitis puikiai. bet velnias, kaip sunku, kai būni įpratęs viską gauti nė nesistengęs, būti pripažintu, šauniu ir visokiu kitokiu. staiga viskam dingus ne taip jau ir lengva susitaikyti ir surasti ar atrasti save iš naujo ar kitu pavidalu, stipresniu, protingesniu, su naujomis mintimis.
ta į priekį mane traukianti rankelė tarsi sako: "yra dėl ko stengtis. pirmyn" ir aš idiotiškai noriu ja tikėti. taip, aš cinikė, todėl ir sakau idiotiškai, kvailai, naiviai, nereikalingai. žinoma, žinoma, žinoma, visada pradėti reikia nuo savęs ir bla, bla, bla. bet ar žmogus yra pakankamai stiprus, kad pakeltų visą tą svorį darbo vienam, be bendraminčių? gal ir yra pasaulyje ypatingų žmonių, bet jie vis tiek visi pernelyg skirtingi, kad kada surastų bendraminčių, pritarėjų. kas vienam atrodo nuoširdu, kitam sukelia abejones ir pažadina nepatiklumą; kai vienas tikina, jog sako tiesą, kitas seka jo kūno kalbą ir gvildena praeities faktus, kad nepamirštų, jog šis meluoja. visi viską suprantame skirtingai.

0 pastebėjimai: