BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-06-14

i'm in an orbit all the way around you

kalbu atvirai, sakau, ką galvoju, o po to man atsako, jog esu per aštri, nemandagi ar neišprususi, dar vėliau  pareikalauja nuoširdumo, taigi, su kuriuo iš mūsų ne viskas yra gerai? bėda bėda, didelė bėda, tame, jog nori nenori, bet visada atrodo, kad esi teisus, kad tiesa yra tokia, kokią pats susigalvojai ir visad nori ją girdėti. bėda tame, kad vietoj to, jog susirūpintume savo paties savastimi, siela, rūpinamės materija arba kitų reikalais, į kuriuos įeina pavydas dėl naujų drabužių, pakeisto vaikino ar darbo, atlikto geriau nei tavo paties.
viskas, ką turiu pati, tėra žodžiai. šiandien tarp pirštų sukdama pinamos apyrankės siūlus suvokiau, kad jie beverčiai. gali kalbėti daug, gali kalbėti gražiai, tačiau vis tiek nesugebėsi pasakyti taip, kad kitam nekiltų abejonių. pats nesugebėsi įsiklausyti taip, kad nekiltų abejonių. nesvarbu, ar kalbame apie rinkoje pasirodžiusią naują prekę, ar apie meilę iš po žemių išdygusiam vaikinui.
visada maniau, kad piešti galiu žodžiais, kad galima įtikinti žmogų bet kuo, pasitelkus tinkamus žodžius, bet dabar aiškėja, kad tai tinka tik atlapaširdžiui ir gal tikram naivuoliui, kuriam arba skirta likimo patikėti, arba ne. o ir pati jurga ivanauskaitė sakė, kad tušti daiktai skamba garsiau, taigi, viskas aišku, kas aš esu ir ką aš veikiu. (oi, juk buvau pasiryžusi nesileisti būti valdoma nuotaikų kaitos)
taigi, ką veikti, kai nieko neturi? sukurti ką nors

1 pastebėjimai:

ielė rašė...

kad ir kaip durnai tai skambėtų, visada gera skaityti tavo įrašus.