BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-05-07

sumuštinis su svajonėmis ir meile

kai žmogus it tuščia vyno taurė užpildo save svajonėmis, viskas jam atrodo gražu. staiga jis išmoksta džiaugtis kiekviena akimirka, surauktuose žmonių veiduose pastebi pasislėpusį vieną kitą saulės spindulėlį, kiekviena šypsena jam tarsi ant liežuvio galiuko tirpstanti šokolado plytelė. lietus, sudrėkinęs žemę, nuo ryškiaspalvių medžių lapų krentantys perregimi vandens lašai, raselė ar šalna, pedengusi žolę, paukščių čiulbėjimas tarsi nuo senų senovės išlaikyta nepakitusi gamtos šnekta sukelia tą nepaprastą jausmą, kada tariesi galintis skristi. malonūs pokalbiai, susitikimai su įvairiausio plauko žmonėmis, jų siurprizai - to reikia kiekvienam, kad jaustųsi reikšmingas, kad neužpelkėtų kaip senas nepratakinis ežeras, seniai nebemaitinamas nei kritulių, nei upių, nei požeminio vandens.
žinoma, prie svajonėms reikia ir meilės. taip, manau, kad tai būtų gražus jausmas, jei jis išties būtų. reikia planų ir tikslų, kad būtų dėl ko gyventi, kad būtų dėl ko stengtis ir surasti prasmę, kuri išties reikalinga. kad būtų, kad būtų, kad būtų..

0 pastebėjimai: