BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-04-02

tarp lygio ir nelygio

kankindamasi su savo kalba, kurios niekaip nesugebu ne tik išmokti, bet ir pradėti mokytis, imu suprasti, kad kuo geriau žmogus yra vertinamas, tuo mažiau jis pastangų įdeda į savo atliekamą darbą. susimovęs ir neužauginęs medžio su saldžiais vaisiais, ką puikiai atliko kitas, anksčiau daug prasčiau vertintas žmogus, simpatijų sulaukdavęs žmogus kasysis galvą ir vaikščios suraukta nosimi, nesuprasdamas, kaip galėjo taip nutikti mat jis visą laiką buvo geresnis už kitus. tendencijos tokios, jog ir taip gerai vertinamas, daug komplimentų sulaukiantis žmogus manys, kad jis ir taip puikiai viskam pasiruošęs. sakoma, kad pasitikėti savimi yra labai pravartu, tačiau velniškai sunku laviruoti ant ribos tarp per didelio ir per mažo pasitikėjimo savimi. šiandien aš eilinį kartą gerokai per stipriai pasitikėjau savimi, savo retoriais gabumais ir laiko gabaritais. liūdna, nes niekaip nesugebu atsikratyti šio įpročio ir rytoj eisiu susikirsti lietuvių kalbos įskaitoje. bent jau šiuo atžvilgiu niekada nesusikertu ir tarsi aukšto rango karininkas tikslingai nieko neišmokstu, nesuspėju ir nepadarau laiko. taktika tekšt-plekšt kartais ima ir nepateisina lūkesčių.

0 pastebėjimai: