BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-04-14

radžio klausytis nepakanka

elgetų ištiestos drebančios rankos, sukepusios lūpos, šnabždančios maldos žodžius, kurie tikriausiai nieko nereiškia, atsainūs praeiviai. neįgalieji, vieniši ir beglobiai, bandantys patys įveikti kliūtis arba pasiduodantys ir krentantys, krentantys, krentantys. kontrastas tarp moters su murzinaveidžiu mažyliu ant rankų ir jaunos figūringos merginos su nepriekaištingo stiliaus drabužiais, mina, sakančia, kad nedrįsk į mane nė akių pakelti. alkoholikai su nosimis, kurias prilaiko tik plonyčiai siūlo. raukšlėti, rūškani, terlini ar pasiklydę veidai. skauda, skauda, kai nežinai, ką gali padaryti, kad to nebebūtų, kad žmonių kultūrą taptų iš tikrųjų kultūrą, mandagi ir etiška, o ne nerūpestinga ir išvaizdi kaip panaudotas tuoletinis popierius.
galiu iki ryto kalbėti apie tai, kas man neduoda ramybės, apie tai, ką noriu pakeisti, apie tai, kas sukelia visas problemas, kaip jų vengti ir kaip jas vertinti teisingai mano nuomone. visgi, kokia to prasmė, jei nesugebi rasti išeities, nesugalvoji sprendimo, nes kaskart atsitrenki į betoninę trūksta bendraminčių arba neįsivaizduoju ką daryti sieną, nes visur užburtas ratas, viskas susiję, susipynę gličiais blogio siūlais, kurie dar apsiviję baobabus stiprina savo galias.
kartais atrodo, kad blogio genijų daugiau nei gėrio, kad visuomenės dirgikliai randasi vis nauji ir nauji taip greitai, kaip mirksi žmogus. atrodo ir atrodo, kad esi mažas ir nieko negalintis padaryti. o tas jausmas, kai suskausta pamačius kažką, kas, anot tavęs, nuskriaustas gyvenimo, nenyksta. viskas, ką gali padaryti, tai vengti to, kas stabdo tavo gyvenimo autentikos vystymąsi: karstymąsi blizgučiais, paviršutiniškus santykius, nesidomėjimą niekuo daugiau kaip tik savimi, gyvenimą be meilės, draugų ir nuoširdumo net jeigu jis yra šlykštus.

0 pastebėjimai: