BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-04-17

gir gar gar, pyst ir prigėrė

nemoku gintis ir saugoti, taigi, tikriausiai, dėl to ir nebeturiu jokių svajonių ar troškimų, neskaitant to - pabudus išgyventi dar vieną dieną, išvengiant prasto pažymio mokykloje, pykstant ant savęs, kad nieko nesugebu ir viską darau blogai. nebeturiu, nes leidau kitiems jas naikinti, įtikinti, kad tai nieko verta. suprantama, ir pati prikišau prie to pirštus. leidau sau būti naivia, patiklia. dabar aišku, kur pasidėjo mano meilė žmonėms, noras jiems padėti, būti su jais ir tikėti jais. žiauriai elgdamiesi su manimi, atmesdami mano nuoširdumą, maišydami mano mintis ir viltį su purvais jie sunaikino gerumą. leidau tam vykti kone netikėdama, kad apskritai tai įmanoma, juk kasdien po šimtą šešiasdešimt tris kartu pagalvodavau kaip karštai noriu įžiebti šypseną pesimistų veide, kaip noriu, kad nebeliktų badaujančių, elgetaujančių, sergančių, pamestų, nemylimų. atrodė, kad turiu tiek meilės, kad jos pakaktų šimtams dviejų metrų dvidešimt dviejų centimetrų bobanams marijanovičiams. atrodė, kad jaunystės idealizmas ir mintis, jog kalnus galiu nuversti lydės visą gyvenimą, gelbės tokiose situacijoje kaip ši, kai jautiesi niekam nereikalingas, nieko nesugebantis, dar ir dar kartą nustumtas į šoną, neturintis nei tave suprantančių, nei palaikančių žmonių šalia. apie bendraminčius, mylimuosius ir draugus kalbėti būtų netgi nuodėminga.
gal aš tiesiog dar kartą pasiliksiu kaltinimus sau, jog nesu pakankamai gera tam, kad patenkinčiau savo ir kitų lūkesčius, kad bent kas nors eitųsi taip, kaip tarsi norėtųsi, kad eitųsi pagal kažkokias normas. gal tiesiog vėl pradėsiu iš naujo, stengsiuosi atsikratyti to pavydėtino gebėjimo susimauti ir būti nustumtai į šalį, pamiršti, kad dar kartą individualios mintys buvo nustumtos į šalį ir sumenkintas autoritetas.
tiesa, vis dažniau įtikiu karma. taisau klaidas, kurias dar įmanoma, net ne todėl, kad to noriu, o todėl, kad tai būtų teisinga kitų atžvilgiu.

0 pastebėjimai: