BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-04-13

atlantis is calling

vėl tuščias indas. ant dugno ir purvinų sienelių dar kabo vienas kitas lašas buvusios rimties, laimės, šypsenos. geraširdiškumo ir žavesio drumzlės surado sau vietą kamputyje kairėje. ant aštrios briaunos prikepęs kraujo lašelis. tai viltis ir troškimas.
kokia yra meilė? iš tikrųjų, pasakykit kas nors. pasakykit, koks yra gyvenimas? bet svarbiausia, kokie yra žmonės? pirštas gali nulūžti, jei parašysiu, jog išskirtiniai ir labai įdomūs. gal taip jau lėmė likimas, kad nuolat sutinku tik tuos, kurie kalba protingai (geriausiu atveju), bet jokiu būdu ne išmintingai, kurie kasdien it deimantą nublizgina savyje slepiamą lėkštumą ir banalumą. nenoriu taip kalbėti, nenoriu taip manyti, trokštu užsivilkti tą kašmyro suknelę, su kuria visus giliai širdyje galima vadinti ir gerais, ir protingais, ir nuoširdžiais, ir pataisomais, jei netyčia buvo išklysta iš dorovės kelio.
meluoju. iš tikrųjų man rūpi, ar pati esu tokia. paviršutiniška, vidutinybė, per gerai galvojanti apie save, per prastai apie kitus, novatoriška protagonistė, kuri negalvoja apie nieką daugiau kaip tik apie save. žinoma, kartais visi tokie būname, bet juk ne visą laiką? ne dvidešimt keturias valandas per parą?
susikaupti ir leisti meilei tekėti kapiliarais. štai ko reikia dabar.

0 pastebėjimai: