BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2012-02-04

not funny

elgiuosi keistai, linksma tol, kol nesusimąstau, ką darau. tai ne pirmas kartais ir tai beprotybė, gimusi iš noro atkeršyti, parodyti, kad man nerūpi, nors iš tikrųjų velniškai rūpi, parodyti, koki laiminga galiu būti be jų, be kitų, apskritai viena. bet juk iš tikrųjų visa mano laimė tada susikloja tarp skaitomos knygos puslapių, susigeria į žmones, pas kuriuos atlieku geraširdės savanorės amplua. kas iš tikrųjų vyksta? nežinau, po velnių. kai einu viena gatve, matau medžius, snaudžiančius sniego pataluose, ir jaučiu, kaip šelmiškas šaltis žnaibo skruostus, jaučiu, jog širdį užplūsta gerumas. gal tada pradingsta tuštybė ir iš kažkur atsiranda įkvėpimas, nuoširdumas, išmintingumas. tačiau tai trumpa. pernelyg.
kad viskas būtų gerai, reikia stengtis. aš to nedarau ir, regis, niekada nedariau. mintis, jog viskas visada būna gerai, buvo tokia patogi, kad visada pakako tekšt plekšt taktikos. dabar to trūksta, nes stringu viduryje kelio, vidutinybės kailyje, o tai visą laiką man atrodė blogiausia, kas gali nutikti. neteisingas mano elgesys, netinkami žmonės, kurių noriu, kuriuos sutinku, netinkamas mąstymas, nesistengimas, lepšiškumas - nevykėlių pyktis.
nors kartais atrodo, kad ir aš turiu širdį. ir ne tik tam, kad kraują varinėtų po kūną.

0 pastebėjimai: