BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-12-26

visa tiesa apie dumblį

aiškėja, kad jam nereikia kitų žmonių. būna, kad iš liūdesio nors imk ir per langą šok, bet nei šoki, nei aiškini, nei pats aiškiniesi. kartais vėjas nukreipia teisingu keliu. pučia šalčiu, gręžia visą kūną, kartais glamonėja šiluma, įpučia šviežių minčių, sudrebina nusistovėjusį liūdesį. juk daug lengviau pasakyti, kad esi bailys, kvailys, bjaurus nei suprasti, pripažinti, kad klydai. visada buvo ir bus lengviausia kaltinti kitus, surasti savyje tiek herojaus arba aukos savybių.
dumbliui nesvarbu, ką apie jį mano ir šneka. niekas jo nepažįsta ir niekas nėra vertas jo. ne, jis nėra geresnis už kitus. dažnai jis netgi blogesnis, bet jis nihilistas. turbūt jis suaugo, tapo tuo, kuo bijojo tapsiančiu. paskendo pilkumoj, nevilty, liūdesy ir nustojo norėti ką nors keisti. dumblis išgyveno tiek, kad daugiau niekas jo nebegali paveikti, papildyti ar nustebinti. jis man sakė, kad atsisako stebuklų, kažko laukimo, norėjimo. jis rašo taisyklių knygą, gyvenimo vadovą, ketina klysti kaip leninas, kvailioti kaip monroe ir nusispjauti tik kaip dumbliai moka.
bent jau man jis taip sakė, sakė užrašyk tai, o kai klysiu, trenk šiais žodžiais per dumbliną galvą. padėsiu draugui.

0 pastebėjimai: