BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-12-04

vakar mano kambaryje

vakar iš skausmo ir liūdesio staugė vėjas, dantimis kaleno lietus, virpino šalto stiklo stygas, įspraustas tarp baltų lango rėmų. tirštu juodu makiažu išsiterliojusi slankiojo viešnia. šoko, neliesdama grindų, nekėlė triukšmo besiplaikstančia pūsta marška, sukosi taip greitai, kad sunku buvo pastebėti jos atskirus judesius. laukdama, kol užmigsiu, ji linksminosi, nes visa, ką ji darė, buvo paremta hedonizmu. beveik pasinėrus į karalystę, kurios vartai atrakinami tik kai akys atsimerkia, ji prigludo prie manęs ir pasakė, kas manęs laukia. ji buvo tokia geranoriška, kad aš netgi linkusi nubraukti ašarą, tačiau kampuota figūrėlė dešiniajame kairiojo širdies skilvelio kampe sako, kad nereikia, bus dar tokių puikių progų, gal netgi puikesnių, todėl dabar reikia susikoncentruoti į jos žodžius: nemylėti, nepykti, dirbti ir dirbti, neklysti, užbaigti, nesitikėti ir netikėti, bet džiaugtis, kai ūpas yra. ir aš manau, kodėl gi jos neklausyti? ji ne iš tų, kur įspėja be reikalo. jei jau jai patikau, tai pasinaudokime proga, pasinaudokime jos patarimais, patausokime savo skausmą, nes jo niekada nebūna per maža, atiduokime džiaugsmo kitiems, nes jo niekada nebūna per daug.

0 pastebėjimai: