BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-12-11

sėsk, 3

nežinau, kas nutiko, bet pastaruoju metu nepavyksta atpažinti jausmų. kol vieni žmonės tauzija, kokie jie laimingi, kiti verkšlena, kokie jie nelaimingi, aš nesuprantu, kokioj padėtyje esu pati. aš žinau, ko noriu, einu link to, jaučiu, kad kiekviena mano nugyventa akimirka duoda kažką gero, yra naudinga, ji sukelia man džiaugsmo, bet trūksta to mažo cinkelio, kad galčiau skrajoti padebesiais. tai nuostabus jausmas. gal toks atsiranda, kai kažkuo tiki? kai degi noru kažkam? pamažu pasitraukė visa, kas anksčiau uždegdavo ta ugnimi. nebeliko ryškių svajonių. dabar jos blankesnės ir gal realesnės, dėl to labiau jaučiu traukos jėgą. gal dėl to ir nebesuvokiu, kas yra laimė. matau grožį, džiaugiuosi dėl to, kas dabar vyksta, bet ne taip, kaip turėčiau. jei kas nors turi receptą, kaip tai pakeisti, mielai mesčiau akį į jį.

0 pastebėjimai: