BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-10-02

o nuo baimės bėgti negražu

taip lengva pastaruoju metu sakyti, kad viskas gerai, nors nė nesu tikra ar tikrai gerai. vis dėlto trumpam įsijungė mygtukas, kad nesvarbu, kas nutiks, jei elgsiuosi taip, kaip man patinka. visada galėsiu pradingti pasiimdama knygas, sporbačius ir nektarinus ten, kur bus mažiau pasaulietiškumo, kur niekam niekas nerūpės. na, ne, rūpės. rūpės tas, kas rūpi ir tiems iš knygų. ramybė su neatsiejamu nuo jos nerūpestingumu. laimė ir meilė tam, ką jie turi dabar, be jokių išsišokėliškų siekių, atsiradusių tik dėl to, kad ten, kur žmonių daug ir jie beveik vienas nuo kito nesiskiria, tik tai priimtina, tik tai subrandinta ir tik tai reikalinga. meilė tam, dėl ko, ar kuo jie gyvena, kur tikslas galėtų egzistuoti dėl to, kad jis nepaveiktas kitų. nepaveiktas milijonų, milijardų komercijos ir paviršutiniškumo pritvinkusių žmogėnų.
turbūt lengviau pasidarė dėl to, jog žinau, kad visada galėsiu pradingti ten, kur tikrai nieko nebus, o aš jau senokai praktikuojuosi būti viena. ar apsupta žmonių, ar ne, vis tiek jausmas tas pats. tik keista, jog galiu taip jaustis tik žinodama, kad nepasisekus galėčiau pradingti, būti nebepasiekiama niekam, kas buvo dabar. nes ten, kalnuose ar dideliame sode, nedideliame namuke, neegzistuotų visa tai, kas dabar baugina. vis dėlto, nuo baimės bėgti negerai. kažkas kažkur kažkaip tai sakė. nežinau ar jis suklydo. geriau būtų, jei nereiktų praktiškai tuo įsitinkinti.

2 pastebėjimai:

Karina rašė...

o galėtų mano mažas namukas būti netoli tavojo?

nėra rašė...

turbūt. galėtume, kaip pagonės, basomis, palaidais plaukais lakstyti po pievas drėgnas, mindyti smilgas, dainuoti lyriškas dainas ir nusispjauti ant visko.