BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-10-04

gal kalbu taip dėl to, kad aš apvilta, gal kad liūdna, o gal ir pati nežinau

viskas vyksta savaime. kažkodėl gilinuosi ten, kur nereikia, lendu į klampias pelkes. supasaulėjau ir šiek tiek atitrūkau nuo to, kas mane domino ar turėtų dominti. bent dabar taip atrodo. o dabar aš nė nežinau, kaip aš jaučiuosi. šiandien man sakė, kad atrodau pikta, bet nesijaučiu pikta. nesijaučiu liūdna. nesijaučiu net ir nuvilta. tai gal belieka tuštybė. na, arba laimė. turbūt ir ta, ir ta yra sielos seserys, o gal vienas ir tas pats asmuo. atrodo, kad žodžiai kalba daugiau liūdnai ar beviltiškai. nežinau, viltis kažkur yra, bet nesinori apie ją galvoti. ko dabar norisi irgi ne visai aišku. žinau tik tai, kad turiu padaryti tą ir aną, tarsi užprogramuota, o po to grįžti namo ir vėl jau tikrai nusivylusi pačia savimi eiti miegoti. tokios tat jau tos naktys. bet dabar diena. štai už kompiuterio monitoriaus langas, pridengęs savo nuogybę plastikinėmis lentelėmis, tolėliau kraštas nuobodžiaujančios mokyklos. jai viskas vis vien, ji visko mačiusi pakankamai.toliau matau gabalą dangaus, kurį tik dėme pavadinti galima. šlykšti, netikusi spalva, tarsi apnuodyta, kupina grėsmės likti suterštam. kokiu būdu - burtais bus išburta. geriausiai atrodo vos keli metrai medžio, kurio viršūnėlė prasibrovė ir pro mokyklą, ir pro dangų. atrodo, kad į pelkę žiūrėtum, kur skęsta kažkas gero, patikimo ir nepakeičiamo. diena dabar.

0 pastebėjimai: