BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-09-16

imk, ernestai

lietus, jo kvapas. jie visur. atrodo, kad po tuo nieko nėra. tik mumyse gal kažkas dar yra. visai nedaug, tik tiek, kad pakaktų egzistencijai.
pirštai ant lūpų draudžia kalbėti. ji sako: "naivuolė tu. negi manai, kad gali jai įsakinėti?". negi ji nežino, kad galiu? juk tai ir darau. ir man taip gerai sekasi, jog žmonės netgi mano, kad neturiu jos. na, tie žmonės, kurie apskritai kažką mano, o juk tikrai tvirtą nuomonę turinčių nėra daug.
tema, kurios nebuvo, todėl grįžti negaliu; mintis, kuri pasislėpė medžio viršūnėj, todėl bijodama aukščio negaliu jos ištraukti; draugystės it dūmai vėtros metu greit pradingstantys, išdraskomi. arba tai kvailumas, arba maksimalizmas. arba nei tas, nei tas. kam norėti tiek daug ir taip smarkiai, kai nihilistiškai suvoki, jog tam nėra prasmės, jog viskas remiasi į egoizmo pagrindus ir gyveni tam, kad pasidarytum s a v o gyvenimą gražesnį. eina švilpti.. vėjas po juodus kaminus kaime.

0 pastebėjimai: