BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-08-25

pavydas, pyktis, noras, ne negalėjimas, bet nežinojimas kaip arba saviapgaulė

prieš tris sekundes mintyse buvau parašiusi pusę įrašo. dabar turiu nulį ir pradedu ne taip, kaip ketinau. bet esmę aš pamenu: piktoka, pavydinti ir dėl to pašiepianti, žinanti, kad galinti tai pati, tikrai galinti, o ne šiaip "turbūt galėčiau", neįvertinta, nekenčianti jai per dažnai sakomo "ne", todėl stiprybės (arba paprasto piktumo) apimta besiimanti veiksmų, kurių paskui gailisi, arba nedaranti nieko ir dėl to irgi besigailinti.
kam šypsotis, jei tau visai nelinksma, kam rašyti vardą didžiąja raide, jei ne tokiu būdu rodai pagarbą, kam kelti  koją fotografuojantis prie medžio ir gadinti nuotrauką, kam pirštais daryti v raidę, kam didžiuotis, kad "šiandien perki kopūstą ir vyrui gaminsi vakarienę"? galėčiau užrašyti dar 365473 tokių kam, bet KAM tai? išsikėlus vieną esminį klausimą nereikėtų jokių kitų. antra vertus, mes negyvename tokiam nesudėtingam pasaulyje, kad užtektų vienintelio klausimo. ir mes mėgstame save sureikšminti, todėl ir mūsų kiekvieno gyvenimui vieno klausimo gali nepakakti. jis, gyvenimas, nedidėja nuo maisto ir miego, didėja nuo savo pačių jausmų. manau, kad daugiausia tokių angliavandenių turi pavydas, pyktis, garbės troškimas, ambicingumas, nepasitikėjimas. galėčiau tęsti, bet visgi vieno recepto visiems nepritaikysi. skoniai skiriasi.

0 pastebėjimai: