BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-08-05

kaip gerai, kad yra saridono: su didžiosiomis raidėmis man nieko neišėjo

aš norėčiau truputį pasislėpti, jei galima. kieno nors glėbyje. tvirtame. kur niekas neteistų, jei verkčiau, jei pasakočiau kvailas istorijas, jei turėčiau idiotišką požiūrį, jei ginčiausi nuo paranojos tik apsiblaususiu žvilgsniu. norėčiau viską susitvarkyti. maždaug kaip kambarį: apsižvalgyti ir iškart nuspręsti, kas nereikalinga, o tada viską išmesti. pagal abėcėlę išrikiuoti knygas. visa, kas retai naudojama pakišti po lovą, kad dulkės rinktųsi ten, o ne ant stalo, prie kurio kažkodėl visą dieną sėdi ir pats tampi dulke.
kai kažkur užmezgi mazgelį, kuris tau buvo nenaudingas, toliau vis bijai, kad gali pasitaikyti dar vienas toks, tačiau, kai pakankamai nuo to nutoli iki pamiršti ir baimė ima nykti. gal tik kartais probėkšmais prisimeni, bet tai nebūna ta pati baimė ir tas pats pavojus.
aš nežinau, ką noriu pasakyti.
ne, žinau.
bet noriu pasakyti tik sau. tai baisūs žodžiai. neprasiveria burna, o ką jau bekalbėti apie mintis, kurios šiaip jau drąsuolės ne eilinės - net bažnyčioj kunigui sakant pamokslą dainuoja ereziškas dainas. bet dabar ir jos kaip vandens į burną prisisėmę - bijo išlaistyti. matyt, taupo svarbiam tikslui. gal nori ir toliau augintis tokį vilnonį kailį, per kurį niekas neprieitų ir nepažvelgtų giliau.
pap. lašelis. nežinia iš kur.

0 pastebėjimai: