BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-08-26

eisiu pas klouną penivaisą ir paklausiu, kaip laikosi beverli maš

aš juk galėčiau leisti nuplaukti jiems visiems, nes nejaučiu traukos. ne, nebejaučiu. niekas neatrodo taip svarbu ir reikalinga, kaip buvo anksčiau. kai sakau niekas, turiu omeny nė vienas. ir nei skauda, nei smagu. sudėtinga buvo suprasti, kas tai per būsena, kada niekuo nebesirūpini, niekas tau neįdomu ir darai kažką tik dėl to, jog darytum. svarsčiau, kodėl nieko neina padaryti iš širdies. taip, kad daryčiau kažką ir nejausčiau to, kad negirdėčiau despotiško proto balso. vakar gavau atsakymą ir jis tobulai tinka. širdis stovi, štai kodėl negaliu rašyti, kaip reikiant šypsotis, užjausti, suprasti, rūpintis, domėtis, mylėti naktų ant palangės prie atviro lango, vėjo, padaužiškai arba švelniai lendančio prie manęs, saulės ir medžių ošimo, idilės, kada viskas būna taip, kaip fantazuoji naktį galvą padėjęs ant minkštos pagalvės.
viskas pasikeitė to nejaučiant. ir dabar vyksta kaita, bet pastebėsiu ją, kai etapas jau bus praeitas. gal reikėtų džiaugtis, kad dabar taip lengva kalbėti apie 90% savo gyvenimo, lengva sakyti tiesą, nes nėra ko prarasti, nėra prieš ką vaidinti, nėra ko prarasti, nėra ko atrasti.
dingo mergaitė, kuri būtų iki ryto ginčijusis, užmigtų ašarotom akim dėl negandų: šeimos, pasaulio. liko kažkas, kas prisilaiko prie senų svajonių tos juokingos mergaičiukės, kuri sakė: važiuosiu į kambodžą ir spardysiu užpakalius prekeiviams žmonėmis, parašysiu knygą, išrasiu vaistus nuo aids ir vėžio, mokytojausiu skurdžiausiose afrikos žemyno šalyse ir maitinsiu alkstančius, visus suprasiu ir niekada nieko nenorėsiu sau, niekam nebūsiu bloga ir pripažinsiu savo klaidas. būsiu ir būsiu tokia ir tokia - galvojau tada. šiandien netgi radau savo mergeliškus senus kaip mitas apie atlantidą planus bei sąrašus užrašytus sąsiuviniuose: būsiu gera duktė, būsiu tvarkinga, spontaniška, niekada ant nieko nešauksiu, nesikeiksiu, nemeluosiu.. darysiu tą ir aną, nedarysiu to ir to - būsiu tobulas mechanizmas. dabar nusišvilpti ant to. būsiu ta, kuri yra in your cage 2 pradžioje: belaikė. taip ir turi būti, juk ir istorija turi savy tiek realybės, kiek sveria mėnulis.