BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-08-02

babakšt

Taip nebesinori rašyti jokių kodėl, nes atsakymas arba visada aiškus, tik jo nenorima pripažinti, arba klausimas yra nereikalingas ir tiesiog be reikalo tave varginantis, arba į jį niekada nebus atsakyta, taigi, be reikalo eikvoji laiką laukdamas, arba apskritai tu be reikalo kažko lauki. Imi ir darai, imi ir į viską atsakai. Imi ir pastebi, kad visa tai šūdas.
Neprašau amžino gyvenimo, nors ne, neprašau nieko. Nei prasmės kažką daryti, nei atsakymų, nei sėkmės. Arba viską daraisi pats ir susikuri, ko tau reikia, arba leidi viskam eiti po velnių ir ramiai leidi savo gyvenimui tapti rutina, sąskaitoms, rytinei kavai, pietų kavai, ir vakarinei kavai. Leidi sau visą gyvenimą gaminti maistą ir tvarkyti namus, leidi dirbti užknisantį darbą, kuris sutrumpina tavo gyvenimą bent keliais metais.
Užaukime, susituokime, susilaukime, vaikų, jei pasiseks, užauginkime juos ir mirkime. Tarpeliuose tarp šių veiksmų dar susiraskime gerai apmokamą darbą, pasistatykime namą, pasodinkime keletą medžių, nusipirkime šunį, jam mirus - kitą, vairuokime gerą mašiną ir turėkime paslapčių nuo savo kaimynų, nors geriau būtų, jei pasodintume aukštas gyvatvores ir pašnibždomis visus apkalbinėtume. Žodžiu, gyvenikime taip, kaip ir svajojome.

0 pastebėjimai: