BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-07-01

Padraika: neturėti valios yra tas pats, kas valgyti karamelinį ledą su per mažai karamelės

Rasa: Kaip ir praėjusiais, taip ir šiais metais surinkai daugiausiai balsų. Kaip jautiesi žinodama, kad esi įdomi tiek daug žmonių?
Laura: Įdomi? Koks žavingas išsireiškimas. Niekada nebūčiau savęs tokia palaikiusi. Manau, kad tie balsai buvo surinkti dėl to, kad esu senbuvė, administracijos narė (kas daro mane pastebimesnę) ir mano postų yra pakankamai nemažai, kad būčiau matoma savo raudonu nick'u.

Rasa: Nelaikai savęs įdomia? Kodėl?
Laura: Gal nelaikau tiek, kiek man pasirodė, kad esu iš tavo žodžių.

Rasa: Kaip keitėsi Tavo simpatija Cinema Bizarre per šiuos metus, praleistus BIZOKU šeimoje?
Laura: Jei pieščiau kreivę - ji būtų kilusi ir kilusi iki grupės išsiskyrimo. Tas laikotarpis buvo juodžiausias per šiuos 3 metus. Negalėjau į juos žiūrėti, negalėjau jų klausytis, tačiau išbridusi iš tos krizės vėl auginuosi priklausomybę.

Rasa: Kokie du Tavo laisvalaikio užsiėmimai yra Tau artimiausi?
Laura: Savanorystė ir rašymas. Tiesa, pastarasis kiek nutolo, bet vis tiek išliko prioritetu.

Rasa: Kada ir kaip gimė pirmoji mintis savanoriauti?
Laura: Turbūt pirmoji sutapo su pačiu realizavimu. Jei neklystu, praeitais metais vos tik sužinojusi apie tai, kad įstojau į naują mokyklą buvau velniškai laiminga, tad nusprendžiau pasivaikščioti. Tada nuėjau pati nežinau kur, kai prieš akis išdygo stendas su savanorystės skelbimų svetaine. Grįžusi namo užėjau į jį ir pasinaudojau bene pimuoju skelbimu.

Rasa: Kur vyko pirmoji Tavo savanorystė?
Laura: Marijampolės vaikų globos namuose. Buvo nuostabu.

Rasa: Ar užsibrėžei tikslų vasarai? Jei taip, kokių?
Laura: Vienintelis mano tikslas ir planas buvo viskam sakyti TAIP. Tai ir darau dabar.

Rasa: Ar gyvenime turi daug ambicijų? Kokios jos?
Laura: Tikriausiai, pakankamai. Jos, kaip ir visų. Daug pasiekti, kažką pakeisti, kažką praspjauti, kažkuo pasižymėti. Gaila, kad šalia ambicingumo negavau pakankamai valingumo. Tai tas pats, kas valgyti karamelinį ledą su per mažai karamelės.

Rasa: Ko niekada neišdrįstum padaryti?
Laura: Kokių 30289 dalykų. Negalėčiau įvardinti nieko konkretaus, nes, jei atvirai, kai apie tai pagalvoju, suprantu, kad tam tikromis aplinkybėmis galėčiau daug ką.

Rasa: Kaip reaguoji į kritiką?
Laura: Priklauso nuo kritikos ir kritiko. Štai dabar mane kritikuoja kokia pusė Lietuvos krepšinio gerbėjų ir, nors tai nėra malonu ir daugeliui turėčiau ką atsakyti, tai nėra taip svarbu. Būtent dėl šio aspekto - matau savo klaidas pati. Labiausiai vertinu argumentuotą kritiką iš rimtų ir protingų žmonių. Nepakenčiu tokios, kuri yra subjektyvi, neargumentuota arba konservatyvi.

Rasa: Kas yra Tavo gyvenimo varikliukas?
Laura: Kol kas visame kame man padeda noras keisti, kažkam kažką įrodyti ir padaryti kažką dėl tėvų.

Rasa: Kaip apibūdintum laimę?
Laura: Draugė. Iš tikrųjų apie ją aš negalvoju. Manau, kad kiekvienas turime jos pakankamai, kad būtume laimingi. Mes sveiki, jauni, turintys tėvus, draugus. Yra žmonių, kurie to neturi. Tie, kurie nėra susipažinę su tuo kitu tarpu, kur žmonės kažko neturi, yra kažko netekę, turbūt nesupras. Na, o visa kita, kas verčia mus būti nepatenkintais - detalės, kurias sutvarkyti turime patys.

Rasa: Su kuo Tau asocijuojasi 4 milimetrai?
Laura: Su kažkuo nepavykusiu. Nežinau kodėl. Man atrodo, kad tiek per mažai, bet gali būti ir per daug. Neįtinka ir tiek.

Rasa: Tavo gyvenime daugiau saulės ar žvaigždžių?
Laura: Žvaigždžių. Saulei šviečiant aš miegu. Žvaigždės - naktis, kažkas svajinga, nepasiekiama, bet trokštama, tai vienatvė, didybė, stebuklai. Pasaka.

Rasa: Kas Tau yra skaitymas?
Laura: Laisvalaikis, kelionės, mokymasis. Tai yra vienintelis dalykas, kurio atlikimui man nereikia prievartos. Turbūt mirčiau apakusi. Negalėčiau skaityti. Nors ir yra brailio raštas, kiek man žinoma - juo parašytų knygų nėra daug.

Rasa: Kaip manai, ko trūksta BIZOKU?
Laura: Aktyvumo iš narių, o paskutiniu metu ir truputį dėmesio iš kai kurių administracijos narių. Tai panašu į akmenis savo darže, bet taip jau yra.

Rasa: Tradiciškai, Tavo palinkėjimai BIZOKU šeimai.
Laura: Bizoku linkiu dar daugybės gyvavimo metų, sulaukti, kol mūsų misės grįš į sceną, Lietuvą užpildys daugybė broliškų Cinema Bizarre FC, paskui visi pasens, aš sulauksiu 136 arba net 139, kada turbūt bus laikas mirti, arba, kol ir visi kiti pasens. Na, ir, žinoma, ištikimų ne tik Cinema Bizarre gerbėjų, bet ir Bizoku lankytojų. O, jei jie dar bus draugiški - bus super.

0 pastebėjimai: