BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-07-22

labas ir tau

Ką tik galvoje zujo net keli dalykai, apie ką norėjau šiandien čia pakalbėti, bet vos tik atsidariau naują langą įrašui, viskas pasimiršo. Įprastu laiku miegoti einantys žmonės sakytų, kad jau naktis, taigi, dėl tų žmonių susimažinu muzikos grotuvo  garsą ir tai bedarydama suprantu, kaip smagu dabar būtų garsinti. Garsinti, o po to gerai išsitaškyti ir profilaktiškai atsikratyti sunkiomis mintimis, kurios užgula visą kūną ir man vėl norisi tik miegoti, nes noriu tikėti, jog pabudusi arba turėsiu energijos, kurios dabar taip trūksta, arba viskas bus išsisprendę. Suprantama, praktika paneigė bet kokias viltis. Priprasim, vaikai. Juk visada prie visko priprantame. Anksčiau ar vėliau. Gal tai išaugimas, o gal tik pripratimas. Norėčiau nuvyti šią netikusią būseną taip, kad pabrukusi uodegą ji niekada nebegrįžtų, bet taip nepavyksta. Niekada. Ji sugrįžta po neornamentiško laikotarpio ir sako:
- Tu gali gerti arbatos, šildytis, žadėtis naujus dalykus, skaityti geras knygas, bet tu žinai, kad tau tai nepadės.
Tada visa tai nusijuokia, pablizgina akis ir vėl suleidžia dantis į dar šiek tiek drėgną kūną. Iš mandagumo reikėtų pasakyti skanaus, paklausti ar nieko netrūksta, tačiau ta būtybė ne gurmanė - ji tekinasi viskuo, kas manyje taip kartu.
Žinau, kad į pusiausvyrą grįžti būtų galima pasikalbėjus su tinkamu žmogumi, tačiau arba čia tokių nėra, arba principingumas to daryti neleidžia. Tada lieka komedijos, kurios verčia Martyną mane pykdyti, arba užtrunka pasiekti mano kompiuterį tiek laiko, kad vėliau jau tampa nebe reikšmingomis. Ir dar lieka tolimesnės banalios svajonės. Nors ne, klystu, fantazijos. Tokios gąsdinančios ir prašyte besiprašančios psirodyti gydytojui, kol dar nevėlu.
Norėjau prašyti tik kad netampytum manęs, bet tada prisiminiau, ką visgi norėjau pasakyti prieš pradėdama rašyti čia - kokie norime, tokie ir esame. Nėra kaltų dėl mūsų savijautos, sėkmių ir nesėkmių, nes mūsų gyvenimas yra proporcingas mūsų išmintingams (arba ne) veiksmams.
So, let's play!

P. S. Ši mintis mane visada užveda. Matyt, todėl, kad nenoriu pasiduoti.

0 pastebėjimai: