BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-07-23

kerė by stephen king

Didžiuodamasi pranešu, jog pagaliau ir aš perskaičiau vieną įžymiausių Styveno Kingo kūrinių, kuris parašytas dar 1974 metais. Iškart skubu pasakyti, jog siaubo romane siautusi problema - patyčios - ir dabar yra velniškai aktuali.
Kaip visada, romane žaidžia žmogaus psichologija. Kerė Vait, nužudžiusi 400 žmonių ir sudeginusi beveik visą miestelį, visą gyvenimą buvo skriaudžiama: iš jos buvo tyčiojamasi, motina ją versdavo melstis, dažnai mušdavo. Daug metų engiama Kerė nebeatlaiko spaudimo per išleistuvių šokių naktį ir pradeda kruvinas skerdynes. Jos stebuklinga telekinezės galia čia tėra paviršutiniškas faktorius. Pasitelkusi šią galią Kerė atkeršija visiems ir pati miršta. Telekinezės vaidmenį interpretuočiau kaip potekstę, jog žmonėms sunku suvokti tam tikrų dalykų egzistavimą.
Romaną perskaičiau per dvi naktis. Nedrįsčiau sakyti, kad jis mane išgąsdino, kaip tarkim tai buvo padaręs Styveno Kingo dviejų dalių romanas "Tas" arba neseniai skaityta "Džeraldo žaidimas". Mane erzino ir pykdė sukurti žmonių paveikslai: žiaurūs, neatsakingi, egoistiški.
Turiu paminėti, jog ši knyga ekranizuota. Jau pradėjau siųstis filmą ir artimiausiu metu pasistengsiu ką nors apie tai parašyti. Kol kas galiu pasakyti, jog pagal IMDb filmas vertinamas 7,4 balo. Filmas pastatytas 1976 metais režisieriaus Brajano de Palmos. Na, bet plačiau apie tai kitame įrašė.

P. S. Skaitydama "Kerę", pabaigoje radau ir novelę "Jeruzalės gyvenvietė". Galiu pasakyti tik tiek, jog dabar manęs bažnyčiose tikrai nepamatysite ir aš dar ilgai jausiu paranoją antgamtinėms būtybėms.

0 pastebėjimai: