BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-07-04

in your face, bitch

jei man reikėtų išsirinkti geriausią savo savybę, manyčiau, kad tai sugebėjimas lengvai pamiršti žmones. pamiršti taip, kad liautumeisi ieškojęs jų online (kitaip virtuoliai kartai sakyti nebegalima) sąrašuose, tikėdamsis sutikti gatvėje, kurdamas pokalbius ir susitikimus. visa tai dėl mano įžeidumo: negaliu pakęsti būti antra, "prastesne", pamiršta. jei manęs nereikia tau, tai kodėl tavęs turi reikėti man. tai nėra teisinga filosofiniais aspektais, bet man tai nerūpi. daug kas nėra teisinga netikint likimu, bet tiesos nori visi. o ji kaip citrina arba auksas, kurį reikia atrasti srauniausioje pasaulio upėje. jos ieško milijardai, o randa vienetai ir turbūt tik nepaprasti žmonės. neauksiniai, ne apsikarstę brangakmeniais, o tie, kurie turi savyje kažką žavingo, kerinčio, nuperkančio. deja, pats šito nusipirkti negali - ką gavai, tuo ir džiaukis. negavai nieko - tavo problemos, nėra čia ko karstyti kitiems svogūnų kasų, erškėčių vainikų, kabinti kryžių ant kuprų, kurios ir taip klesti pas naivuolius ir tuos, kuriems nereikia ypatingos bei kitoniškos gyvenimo prasmės. ir gerai jiems, nes jiems neliūdna, kai kalėdų senelis atneša dovanų paprasčiausią kepurę ar peilių rinkinį, o štai kitiems netikėliams, kuriems reikalinga prasmė ne gimti-užaugti-susirastidarbą-ištekėti-pagimdytivaiką-jįpaauginti-numirti reikalingas stebuklas, kurio nerastum, kad ir kiek tas senelis čia ateitų. ten vis tiek gulėtų tik kepurės ir peilių rinkiniai, žmonės ir toliau tave nurašinėtų prie sendaikčių ir pats imtum sakyti, kad visa tai šūdas. o tai ir yra šūdas. vat ir pradėk džiaugtis.

1 pastebėjimai:

ielė rašė...

ir aš nemėgstu. tiksliau: negaliu pakęsti.