BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-07-26

dovanoju

Vakar, šiandien, nuolat mano gyvenime pilna absurdo, nespėjimų ir apsikvailinimų. Tik nepradėkit galvoti, jog štai atsirado dar vienas žmogus, manantis, kad jo istorija pati pačiausia, kad dar vienas vienintelis yra liūdnų liūdniausias. Nekaltinu nieko kito, kaip tik save pačią. Pirmiausia per savo piktumą, citrinos rūgštumo. Toliau - skuboti ir neapgalvoti sprendimai arba mintis: "Ai, vis tiek viskas bus gerai". Dažniausiai nebūna, bet taip staigiai prisitaikai prie to, kad jau ir neatrodo svarbu. Čia nėra tas sveikas nerūpestingumas, kada dėl nieko neskauda galvos ir gyveni sau sveikas. Taip nutinka, kai jau persikrauni ir tada tik visoks šūdizmas, atsiprašau už žodį, bet man jau nusispjauti. Norėčiau sakyti, kad dabar jau viskas. Laimė, kaip šuniukas, pašauktas "ciu, ciu, ciu" greit atbėgs, bet svetimi šunys į glėbį neatbėga pilvuko pakasymui, taigi, jokių ciucių čia nebus.
Eina švilpaut. Arba tegul liūtas lipa į medį. Arba bitės naftą, o ne medų kopinėja.
Gerai, sukaupiu paskutinius kantrybės likučius ir einu.. Nuveikti ko nors naudingo.

0 pastebėjimai: